V.Vasiliauskas patikino, kad Lietuvos bankas ketina prisijungti prie tyrimų, jei tik jie bus pradėti bankų „namų institucijų“ ir kartu tose jurisdikcijose, kuriose filialai aktyviai veikia.
„Be jokios abejonės, situacija – netoleruotina, mes niekada ir netoleravome pinigų plovimo kaip tokio. Ir tą rodo mūsų statistika, kuri tiek istoriškai, tiek dabar skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Be abejo, mes nesame naivūs ir suprantame, kad patekus į Baltijos šalių bankinę sistemą didelėms pinigų sumoms, o „Danske Bank“ atveju buvo įvardytos tikrai didelės pinigų sumos, akivaizdu, kad, turint omenyje, kad visose trijose valstybėse veikia tos pačios bankinės grupės – tikėtis, kad pro sąskaitas tranzitu nebus praėję tie pinigai, tikrai būtų naivu“, – atsiduso V.Vasiliauskas, kalbėdamas žurnalistams.
Paklaustas, o kodėl Lietuvos bankas nesiima savo atskiro tyrimo, V.Vasiliauskas pažymėjo, kad jau nebeliko ką tirti.
„Žiūrėkite, kalbant apie Ūkio banką, ką mes dabar ten galime tirti? Tiesiog nėra ką tirti, nes subjekto nėra. Dėl „Swedbank“ tai mes aiškiai pasakėme – tikrai prisijungsime prie švedų ar Estijos tyrimo, ir visos Baltijos šalių priežiūros institucijos tą paminėjo. Ir „Nordea“ – vėlgi, jeigu bus tyrimas pradėtas, mes irgi tikrai prisijungsime“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis vertina, kad tyrimai turėtų būti pradėti tose jurisdikcijose, kuriose veikia kontroliuojantieji bankai, o Lietuva yra nuošaliau.
„Mes visą laiką buvome atitolę, ir, žinote, kaip aš sakau, kartais Baltijos šalys yra maišomos su Balkanais. Ir dabar, kiek teko stebėti užsienio spaudą, apie Ūkio banko Laundromatą kalbama kaip apie esamą faktą kai kuriose jurisdikcijose. Nors tai tikrai istorija ir tokio subjekto nėra. „Swedbank“ atveju mes atskirai žiūrinėjamės. Pirmiausia, jie patys perkratinėja operacijas, mes sėdime ant tesioginio ryšio su jais, ir be abejonės, kad irgi žiūrėsime. Bet vėlgi, mūsų vertinimu, tie mastai, jie, sakykim, neturėtų būti tokie dideli“, – kalba V.Vasiliauskas.
Šokas reputacijai
Lietuva jau kenčia ir dar kentės nuo šoko, kurį sukėlė pinigų plovimo skandalas.
„Be jokios abejonės, aš manau, kad jurisdikcijos reputacija yra paliesta ir bus paliesta. Reikės laiko, kad iš tikrųjų tuos visus dūmus, tą visą rūką išsklaidyti. (…) Faktas tas, kad mūsų Baltijos šalių Šiaurės regione veikiančios bankų grupės visą laiką buvo efektyvios skaidrios bankininkystės pavyzdys. Ir dabar yra tam tikras šokas. Be jokios abejonės, tą reikia pripažinti“, – kalba V.Vasiliauskas.
Jis kelis kartus akcentavo, kad tarp trijų Baltijos valstybių yra labai dideli skirtumai, nepaisant to, viso regiono priežiūros institucijos turėtų reaguoti kolektyviai, „nesibadant pirštais“.
„Kalbame apie Baltijos ir Šiaurės šalis kaip apie vieną dimensiją, kaip bankų grupes, kurios veikia 8 ar 9 jurisdikcijose. Ir aš manau, kad tik bendras darbas šioje vietoje yra atsakymas į problemų sprendimą“, – teigia V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad koordinuoti bendrą atskirų valstybių priežiūros darbą itin sudėtinga.
„Pinigų plovimo prevencijos sistemos skirtingose valstybėse labai varijuoja. Pas mus, pavyzdžiui, centrinis bankas prižiūri institucijų pasirengimą kovoti su pinigų plovimu. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) dirba su konkrečiomis operacijomis, apie kurias bankai informuoja. Kitose valstybėse yra kitokia sistema. Norint sukurti mechanizmą vien informacijos pasikeitimo, nėra taip paprasta“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, visoje euro zonoje dedami žingsniai kurti bendrą instituciją, kuri galėtų rūpintis pinigų plovimo prevencija, tačiau tai – vidutinio laikotarpio tikslas. Šiandien reikalingas bent efektyvus dalijimasis informacija.
Paklaustas, ar skandalas paveiks Lietuvos galimybes plėtoti finansinių technologijų rinką, V.Vasiliauskas taip pat patvirtino, kad poveikis bus.
Bankai brangiau skolinsis
Bankai iškart pajuto pinigų plovimo skandalo poveikį – jiems pasiskolinti lėšų tarptautinėje rinkoje tapo sunkiau. Investuotojų nuotaikas atspindi ir ženkliai kritusios akcijų kainos.
„Lietuvoje poveikio mes nepastebėjome. Kalbant apibendrintai, apie bankų grupes, veikiančias Baltijos-Šiaurės šalyse, tai skolinimosi kaštams tai įtakos turėjo – būtent finansavimosi kaštams. Nes na žinote – kada mes kalbame apie dolerio jurisdikciją, tose šalyse kreditoriai apskritai į Europą žiūri kaip į vieną regioną. Į Baltijos-Šiaurės šalis kaip į vieną regioną, ir kad atskirtų, kur Švedija, kur Suomija, o kur Lietuva – taip nėra“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, kad bankams tapo brangiau pasiskolinti, jau aiškėja ir iš pačių pokalbių su bankais.
„Didžiausią įtaką turi akcijų kainoms, tai tas akcijų kainų kritimas kai kuriais atvejais buvo pakankamai reikšmingas – dabar akcijos atsistato, na bet vėlgi. Nežinome, kiek naujos informacijos pasieks ir kaip rinkos tai vertins“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, kol kas nepastebima jokių ženklų, kad bankai mažintų veiklos apimtis Lietuvoje, ir Lietuvos bankas to neprognozuotų.
„Dar kartą noriu pabrėžti, mes kalbame apie istoriją“, – sako V.Vasiliauskas.
„Trys priežiūros ratai“
V.Vasiliauskas paaiškino, kad centrinis bankas Lietuvoje mato ne viską, o atliekant pinigų plovimo prevenciją (PPP) yra keli „gynybos“ etapai.
„Yra kelios gynybos linijos. Todėl normalu, kad pirma gynybos linija, pirmas tas pasižiūrėtojas yra pats bankas. Paskui, be abejo, esame mes, tada, jei naudojama mūsų mokėjimų sistema – tai taip pat mokėjimų sistemos požiūriu galime įvertinti. Na, ir pagaliau tada yra teisėsaugos institucija, šiuo atveju FNTT. Mes turime tuos tokius tris ratus. Aš manau, kad ta sistema yra pakankamai veiksminga, jeigu, aišku, nesuveikia žmogiškasis faktorius, jeigu visi tinkamai atlieka savo funkcijas“, – sako V.Vasiliauskas.
Pats Lietuvos bankas tiesiogiai neseka bankų pavedimų: „Mes pirmiausia tikriname pačias procedūras, ar jos yra, kiek jos efektyvios, kaip veikia atrankos sistemos, taip pat žiūrime, ar atitikties pareigūnai kompetentingi, ar yra nustatytos tvarkos, ar įdiegtos priemonės yra veiksmingos tam, kad identifikuotų įtartinas operacijas“.
Pasak V.Vasiliausko, Pinigų plovimo prevencijos įstatymas nusako požymius, kuriais bankas, susidūręs su operacija, ją vertina – jei pavedimas atitinka požymius, privaloma informuoti FNTT: „Stabdyti operaciją, informuoti, ir atitinkamai, jei FNTT pasižiūrėjusi pasako OK – bankas ją toliau paleidžia. Jei ne – pradedamas tolesnis tyrimas.“
Jis pabrėžė, kad šiuo metu pinigų plovimo prevencijai taikomi reikalavimai gerokai griežtesni, nei prieš 5 metus ar dar anksčiau, tačiau evoliucionuoja ir patys nusikaltėliai.
„Dabartinis mechanizmas, dabartiniai reikalavimai pinigų plovimo prevencijai, reikalavimai bankams dėl klientų pažinimo, mano galva, jie yra tikrai labai intensyvūs ir pasikeitę, palyginus su tuo, kas buvo prieš kokius 5 metus. Jie Europos mastu yra vienodi“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis aiškina, kad per bankus eina milijonai operacijų, todėl Lietuvos banko atsakomybė – prižiūrėti, kad bankų rizikos valdymo sistemos veiktų
Lietuvoje nedaug užsieniečių „biznio“
Lietuvoje panaikinus Ūkio banko ir „Snoro“ licencijas anksčiau, šalyje itin sumažėjo užsienio rezidentų turimų indėlių skaičius, todėl Lietuvoje neturėtų būti didelio užsieniečių „biznio“ problemos, vertina V.Vasiliauskas.
„Esu ne kartą minėjęs – istoriškai didžiausias nerezidentų kiekis, buvęs prieš kokius 14-15 metų, siekė 6 procentus, kalbant apie indėlininkus. Pagrindinė nerezidentų verslo dalis koncentravosi dviejuose buvusiuose bankuose – „Snore“ ir Ūkyje, apie 70-80 proc. Kai 2011 m. iš „Snoro“ buvo atimta licencija, kai 2013 m. iš ŪB buvo atimta licencija, nerezidentų verslas, kuris ir taip istoriškai buvo mažiausias Baltijos šalyse, apskritai susitraukė“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, jei šių bankų licencijos nebūtų panaikintos 2011 ir 2013 m., „matyt tos apimtys būtų gerokai didesnės“.
„Matote, ŪB, „Snoro“ bankas, na, sakykim taip, vieša paslaptis visą laiką buvo. Tai tik tiek aš galiu pakomentuoti. (…) Teisminiai procesai dar nepasibaigę ir akcininkai, tiek vieno, tiek kito banko, sėkmingai gyvena užsienio jurisdikcijose“, – sako V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas akcentavo, kad ir „Swedbank“, ir „Nordea“ bankai buvo tikrinti – ne kartą, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, o už nustatytus veiklos trūkumus buvo skiriamos poveikio priemonės. Dabar prioritetas – ne tirti istorinius faktus, o koncentruotis į ateitį.
„Lietuvoje tradiciškai nerezidentinis verslas nebuvo toks gilus, skirtingai nuo Latvijos ir nuo Estijos. Jei pažiūrėsime istoriškai, statistiką, tiek indėlių portfelio, tiek paskolų portfelio – tai tie skaičiai visą laiką skirsis. Latvija visą laiką pirmaudavo, Estija antri būdavo, o mes treti“, – skirtumus vardija V.Vasiliauskas.
