„Tarptautinė aplinka mums labai svarbi (...) Manyčiau, kad pagrindinės rizikos susijusios su tarptautine prekyba, nes jos sukelia antrinius efektus, o tarp jų ir atitinkamą riziką susijusias su Skandinavijos bankinio sektoriaus koncentracija Baltijos šalyse“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pirmadienį jis pateikė Lietuvos banko makroprudencinio mandato vykdymo ataskaitą ir finansinio stabilumo apžvalgą.
Pasak LB vadovo, kol kas Lietuvoje vyksta tvarus „finansinio ciklo augimas“.
„Tai yra rizikos, bet nėra grėsmės (..) kol kas matome tvarų finansinio ciklo augimą“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Išskiriame dvi pagrindines sistemines rizikas – nekilnojamojo turto rinkos situacija Šiaurės šalyse, o kalbant apie Lietuvą – kredito ciklas, kuris pasireiškia per nekilnojamojo turto kainų pokyčius ir jo atitikimą bendrojo vidaus produkto augimui“, – pridūrė jis.
V.Vasiliauskas, be kita ko, priminė, kad Skandinavijos bankų koncentracijos keliamas tam tikras rizikas sušvelnins „Luminor“ banko akcininkų pasikeitimas.
Lietuvos banko vadovo skaičiavimais, po to, kai sandoris bus baigtas, Šiaurės Europos regiono koncentracija turėtų sumažėti iki 65 proc.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno įsitikinimu, „su naujais bankais ateina ir naujos rizikos, apie kurias ateityje bus diskutuojama“.
S. Jakeliūnas taip pat nemato „ypatingų problemų dėl nevaldomų rizikų“, jo teigimu, vidaus rizikos taip pat nesiunčia įspėjančių signalų. Tačiau jis pripažįsta, kad komitetas su Lietuvos banku bendraus „daugiau ir intensyviau“.
„Kaip Lietuvos bankas indikavo, paskolų portfelio dinamika nėra gąsdinanti, nekilnojamojo turto kainų augimas taip pat neperžengia tam tikrų ribų“, – teigė jis.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Švedijoje nekilnojamojo turto kainos yra pasiekusios visų laikų aukštumas, o namų ūkių įsiskolinimas, lyginant su švedų pajamomis, yra didelis, todėl, anot S.Jakeliūno, finansinio pažeidžiamumo indeksas yra visų laikų aukščiausiame taške.
