Šalies verslui atsitiesus sparčiau, nei tikėtasi, Lietuvos bankas gerina šalies ekonomikos prognozes 2020 metams.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas spaudos konferencijoje pirmadienį informavo, kad šalies BVP šiais metais turėtų trauktis 2 proc. – tai gerokai geresnės prognozės nei birželį, kai prognozuotas beveik 10 proc. susitraukimas. 2021 metais jau žadamas 3,1 proc. augimas.
Prognozes Lietuvos bankas pagerino, atsižvelgdamas į antrojo ketvirčio ir pastarųjų mėnesių rezultatus.
„Pagrindiniai veiksniai susiję su pakankamai nebloga situacija eksporto rinkose, mažesniu viruso paplitimu, pakankamai greitai atsigavusiu vartojimu, palankia pramonės struktūra“, – vardijo V.Vasiliauskas.
Jis taip pat minėjo, kad Lietuvoje buvo švelnesnės karantino sąlygos, karantinas truko trumpiau, o turizmas sudaro pakankamai nedidelę dalį paslaugų eksporte.
„Turizmas labiausiai paveikta sritis, tai ta nedidelė dedamoji veikė teigiamai. Be to, įmonės turėjo rezervus. Dar vienas faktorius – pagalba verslui išmokomis, taip pat išmokos gyventojams, kas skatino vartojimą. Visa ta veiksnių kombinacija sušvelnino BVP smukimą ir leidžia kalbėti apie antrojo ketvirčio nuosmukį kaip pakankamai nedidelį“, – pridūrė V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas mano, kad dėl šių veiksnių šalies ekonomika kol kas nuo pandemijos nukentėjo mažiau nei daugumos valstybių.
Optimizmo kelia ir vasaros mėnesių statistika – pagrindiniai ekonomikos sektoriai, tokie kaip pramonė, prekyba, eksportas, jau pasiekė arba beveik pasiekė iki pandemijos buvusį lygį ir didžioji dalis ekonomikos jau gali funkcionuoti normaliai.
Vis dėlto neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino ir atšiaurųjį scenarijų, kai 2020 m. BVP susitraukia 2,4 proc., o kitąmet neauga, ir palankųjį scenarijų – atitinkamai –0,2 ir +5 proc.
Skola – didžiausia istorijoje
Nors Lietuvos ekonomika pandemiją atlaikė geriau negu dauguma šalių, riziką kelia sparčiai didėjanti skola.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 procentinių punktų, artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.
„Ar pavyks suvaldyti valstybės skolos augimą? Labai svarbu turėti planą, kaip planuojame išeiti iš dabartinės situacijos. Finansų ministras yra įvardijęs, kad tai didžiausias iššūkis šią dieną, nes didėjanti skola mažina manevro laisvę ateityje, ir kai skola prie 50 proc. artėja, lieka tik 10 procentinių punktų iki Mastrichto kriterijaus, ir sunku nuspėti, kaip finansų rinkos sureaguos“, – pabrėžė V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad skolos augimas turėtų rūpėti kiekvienam gyventojui, nes jeigu daugiau lėšų skiriama skolai mokėti ir administruoti, mažiau lieka kitoms sritims.
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad dėl šios priežasties itin svarbu racionaliai, apgalvotai, tikslingai ir pamatuotai leisti viešąsias lėšas tiek trumpalaikiam ekonomikos skatinimui, tiek ilgesnio laikotarpio investicijoms, tokioms kaip 6,3 mlrd. eurų „Ateities ekonomikos DNR planui“.
„Ragintume atsakingai žiūrėti į priemones, kurios tvirtinamos DNR plane. Mūsų nuomone, greitis ar skubėjimas, vertimasis per galvą nėra būtinybė, geriau lėšas skirti projektams, kurie kaštų ir naudos analizę praėję ir gali kurti pridėtinę vertę“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas.
Kaip dar vieną iš nerimą keliančių signalų V.Vasiliauskas įvardijo investicijų traukimąsi.
„Tai natūralu, nes įmonės elgiasi atsargiai, bet traukimasis gali turėti pasekmių vidutiniu laikotarpiu, nes investicijos sukuria naudą, vertę ateityje, todėl iš tiesų šis signalas, rodiklis neramina“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak jo, transporto priemonių investicijas galima būtų paaiškinti Mobilumo paketo įgyvendinimu – įmonės prognozavo, kad perkelinės veiklas arčiau paslaugų teikimo vietų, tas ir vyksta.
„Tačiau ypač neramina investicijų mažėjimas į pastatus ir statinius, čia tas faktorius, į kurį reikėtų kreipti dėmesį“, – sakė V.Vasiliauskas.
Darbo rinka atsigauna
Nors darbo rinkos padėtis yra palyginti gera, ją irgi paveikė pandemija. Lietuvos bankas pažymi, kad jau nuo birželio dirbančiųjų skaičius ėmė augti, tačiau jų vis dar reikšmingai mažiau nei prieš metus.
Darbo užmokestis, nors ir toliau kilo, tačiau gerokai lėčiau nei anksčiau. Didelį nedarbo lygį lėmė ne tik ekonominė raida, bet ir valdžios sprendimai – registruotas nedarbas birželį jau buvo stabilizavęsis, tačiau jį didėti paskatino pradėta mokėti darbo paieškos išmoka.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad, pagrindinio scenarijaus atveju, šiemet nedarbo lygis sieks 8,8, o vidutinis darbo užmokestis kils 6,8 proc. Tiesa, viešajame sektoriuje kilimas yra gerokai spartesnis negu privačiame.
Infliacija šiuo metu yra ir artimiausiu metu bus nedidelė: pagal pagrindinį scenarijų kainos šiemet kils 1, o kitąmet – 1,2 proc. Didelę dalį infliacijos lemia vis dar brangstančios paslaugos, nors jų kainos kyla lėčiau.
Kai kas žada net augimą
Ekonomikos prognozes 2020 metams pagerino dauguma ekonomistų. Birželį prognozavusi, kad šiemet ekonomika kris 7 proc., rugsėjį Finansų ministerija atnaujino prognozes ir tikisi, jog šalies BVP smuks tik 1,5 proc.
Panašų nuosmukį projektuoja ir „Swedbank“ ekonomistai, manantys, kad šiemet Lietuvos BVP trauksis mažiausiai euro zonoje – 1,7 procento.
O optimistiškiausiai nusiteikęs „Luminor“ bankas – jis prognozuoja, kad šiemet šalies BVP ne kris, o augs 0,2 proc.
