„Nors šiandien pasaulio ūkio raida tebėra augimo fazėje, ekspertų analizės rodo, kad ekonomikos padangėje ima formuotis debesys, kurie ypač sparčiai tirštėja tarptautinės prekybos srityje“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis atkreipia dėmesį, jog „būtų neapdairu tikėtis, kad išaugusios tarptautinės rizikos aplenks Lietuvą ar bet kurią kitą atvirą ekonomiką“, todėl būtina tinkamai pasirengti akistatai su galimu šalies ūkio augimo sulėtėjimu. Lietuvos banko vadovo teigimu, dėl besiformuojančių naujų aplinkybių reikia, visų pirma, ypatingo dėmesio atsakingai fiskalinei politikai ir nuosekliam finansinių rezervų kaupimui.
Naujausios TVF prognozės optimizmu netrykšta – palyginti su balandžio mėn. vertinimu, mažinamas tiek šių, tiek ir ateinančių metų pasaulio ekonomikos plėtros tempas (abiejų metų prognozės sumažintos vienodai – nuo 3,9 iki 3,7 %). Daugėja ženklų, kad didžiosios ekonomikos pasiekė ciklinio augimo piką – plėtra praranda pagreitį ir kai kuriais atvejais bus mažesnė, nei prognozuota pavasarį.
Lėčiau, nei anksčiau manyta, šiais ir 2019 m. turėtų augti Lietuvai strategiškai svarbios rinkos, tokios kaip euro zona, įskaitant ir Vokietiją. Be to, kitais metais ūkio plėtra bus nuosaikesnė ir dviejose didžiausiose pasaulio ekonomikose – JAV ir Kinijoje (abiejų šalių prognozės sumažintos po 0,2 proc. p.).
Viena esminių lėtėjančio augimo priežasčių – sustiprėjusios protekcionistinės nuotaikos. Padidėję prekybos apribojimai ir neapibrėžtumas dėl ateities neigiamai veikia tarptautinę prekybą, kurios plėtra šiemet sudarys 4,2 proc. ir bus 1,0 proc. p. mažesnė nei pernai. Kiti rizikos veiksniai kyla daugiausia iš tarptautinės finansų sistemos. Vykstant JAV pinigų politikos normalizavimo procesams, staigaus pasaulinių finansinių sąlygų sugriežtėjimo perspektyva tampa vis realesnė, o tai greičiausiai dar labiau apsunkintų besivystančių rinkų (pvz., Turkijos ar Argentinos) padėtį.
TVF vertinimu, Lietuvos ūkio augimas šiais metais išliks spartus ir sudarys 3,5 proc. (palyginti su balandžio mėn. prognozėmis, augimo tempai padidinti 0,3 proc. p.), tačiau kitais metais numatoma nuosaikesnė – 2,9 proc. – plėtra (0,1 proc. p. mažiau, nei prognozuota pirmoje šių metų pusėje).
Didelis Lietuvos ekonomikos atvirumas lemia tai, kad padėtis mūsų šalies ūkyje reikšmingai priklauso nuo pasaulio ekonomikos būklės. Tai reiškia, kad tarptautinėje erdvėje besikaupiančios rizikos, tikėtina, neigiamai atsilieps ir Lietuvai. Todėl itin svarbu iš anksto rengtis galimiems sukrėtimams ir kaupti finansinius rezervus, ekonomikos sulėtėjimo atveju galinčius atlikti „pagalvės“ vaidmenį.
Lietuvos banko vadovas yra TVF valdančiosios valdybos narys ir dalyvauja du kartus per metus organizuojamuose TVF susitikimuose. Juose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai aptaria ekonomikos aktualijas ir ieško jos augimo spartinimo būdų. Šio vizito metu V. Vasiliauskas dalyvaus TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdžiuose bei Šiaurės ir Baltijos šalių susitikime. Taip pat numatyti dvišaliai susitikimai su Ukrainos nacionalinio banko pirmininku, TVF atstovais ir komercinių bankų atstovais.
