Diena, kai dvi kadencijas Lietuvos banko valdybos pirmininko kėdėje išbuvęs Vitas Vasiliauskas atlaisvins savo darbo stalą Gedimino prospekte, sparčiai artėja.
Tačiau jokių nei oficialių, nei neoficialių žinių, kas jį pakeis, neturi nei Lietuvos banko darbuotojai, nei Seimo nariai.
Naująjį Lietuvos banko vadovą turi pasiūlyti prezidentas, kurio teikimu penkeriems metams jį skiria Seimas. Tačiau iš prezidentūros rūmų kol kas – tyla.
„Kandidatą į Lietuvos banko vadovo postą ketinama teikti kovo antroje pusėje“, – 15min lakoniškai nurodė prezidentūros komunikacijos grupė, pasiteiravus apie tai, kodėl iki šiol nėra paskelbta apie kandidatą į svarbų šalies postą.
Tiek Seimo nariai, tiek ekspertai atkreipia dėmesį, kad įprastinė praktika, jog kandidatai į svarbių institucijų vadovus iš anksto prisistato Seimo nariams, frakcijoms, įvardija savo planus ir vizijas. Tad paskutinę minutę įvardytas galimas naujasis Lietuvos banko vadovas gali Seime sukelti nemažai aistrų ir pradėti politinių rietenų karuselę – juolab turint mintyje jaučiamą įtampą tarp Vyriausybės ir prezidentūros.
Iš kitos pusės, pasiruošti perimti atsakingą Lietuvos banko valdybos pirmininko postą irgi prireiks laiko, tačiau paprašyti V.Vasiliausko patarimų naujasis kandidatas laiko beveik nebeturės.
Kas tie kandidatai?
Iš prezidento G.Nausėdos lūpų iki šiol viešai yra išsprūdusi tik viena galimo kandidato pavardė.
Sausio viduryje šalies vadovas interviu „Verslo žinioms“ sakė, kad renkamasi iš kelių kandidatų, o vienu iš kandidatų galėtų būti jo vyriausiasis patarėjas ekonominiais klausimais Simonas Krėpšta, iki tol dirbęs ir Lietuvos banke.
„Jis pagal savo kompetenciją, pagal savo darbštumą, talentą, gebėjimą aprėpti labai plačius klausimus, taip pat įvertinus jo buvusią karjerą LB, irgi galėtų būti vienu iš rimtų kandidatų“, – G.Nausėda sakė „Verslo žinioms“.
Vis dėlto praėjus dviem mėnesiams po šio interviu nei S.Krėpštos, nei kita pavardė nebuvo oficialiai įvardinta tarp kandidatų į Lietuvos banko valdybos pirmininkus.
Tiesa, akylesni rinkos dalyviai pastebėjo, kad apie traukimąsi iš prezidento komandos neseniai paskelbusi ligšiolinė prezidentūros kanceliarijos kanclerė Algė Budrytė turi ilgametę patirtį bankininkystėje. Kaip jos pasitraukimo priežastis buvo nurodytas ketinimas ieškoti naujų profesinių iššūkių.
15min susisiekti su A.Budryte penktadienį nepavyko, o prezidentūra konkrečių atsakymų nepateikė.
„Prezidentas anksčiau yra keletą kartų komentavęs, kad į šią poziciją yra svarstomi keli asmenys. O kandidatūra bus pateikta kiek vėliau“, – teigiama Prezidento kanceliarijos atsakyme 15min.
Seimo nariai pasigenda laiko diskusijoms
Daugiau nei visuomenė teigia nežinantys ir Seimo nariai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas 15min tvirtino, kad nežinia dėl kandidato į Lietuvos banko valdybos pirmininkus jau ima kelti nerimą.
„Iki šiol neturime jokių indikacijų, ką gerbiamas prezidentas planuoja siūlyti Seimui skirti Lietuvos banko vadovu. Nei oficialiai, nei neoficialiai šiuo klausimu kol kas neturime jokios informacijos. Situacija kelia nerimą, atsižvelgiant į tai, kad Vito Vasiliausko kadencijai liko mažiau nei mėnuo“, – sakė konservatorius.
Jo nuomone, sklandžiam procesui būtų vertinga turėti pakankamai laiko viešoms diskusijoms.
„Išgirsti kandidato viziją, aiškius tikslus ir net konkrečius darbus, kuriuos ketintų nuveikti būdamas Lietuvos centrinio banko vadovas. Visuomenė turėtų žinoti, o ir Seimo nariams tai padėtų apsispręsti prieš priimant atsakingą sprendimą. Naujas vadovas turi turėti pakankamai laiko įsigilinti į einamuosius klausimus ir sklandžiai perimti visus darbus“, – mano M.Majauskas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius pritaria, kad situacija atrodo „truputį keistokai“.
„Prieš prasidedant pavasario sesijai prezidentas visada susitinka su Seimo valdyba ir aptaria aktualiausius klausimus, išdėstoma prezidento poziciją, ką Seimas turi nuveikti. Truputį keistoka, nes šitas klausimas turėjo būti prioritetinių svarstymų sąraše“, – 15min sakė A.Butkevičius.
Ilgametis Seimo narys, ėjęs ir premjero pareigas, tvirtina, kad personalijų klausimai su Seimo valdyba, frakcijų seniūnais, komitetų pirmininkais paprastai derinami prieš mėnesį ar du.
„Kai klausimai iš anksto suderinti susitikimuose, kabinetuose, tai mažiau kelia nereikalingų diskusijų, kurios grįstos emocijomis, nepuošiančiomis Seimo ir kitų institucijų“, – pridūrė Seimo narys.
Visgi Mišriai Seimo narių grupei priklausančiam Kęstučiui Glaveckui ši situacija dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūros neatrodo išskirtinė.
„Kiek aš atsimenu, visuomet tas būdavo – sužinoma prieš kelias savaites“, – prisimena K.Glaveckas.
Politologas: naujojo LB vadovo svarstymai gali virsti politiniais
Politologas Virgis Valentinavičius mano, kad kandidatūras į sisteminius postus reikėtų įvardinti prieš mėnesį ar du, kad visi turėtų laiko ramiai jas apsvarstyti.
„Tai normalus laikas. Bet šie dalykai nėra reglamentuoti, priklauso nuo nuotaikų Seime. Su Konstitucinio Teismo teisėju ne pirmą kartą reikalai užsitęsia labai ilgai. Kaip prezidentas turi teisę į savo nuomonę, taip ir Seimas.
Seimas nėra organizacija, kuri automatiškai deda antspaudėlius ant to, ką pasiūlo prezidentas. Reikia duoti laiko svarstymams, lobistinei prezidentūros veiklai ir darbui su Seimo nariais, siekiant įtikinti balsuoti už vieną ar kitą žmogų. Šioje prezidentūroje to daryti nelabai mokama, todėl laiko reikia dar daugiau“, – 15min teigė V.Valentinavičius.
O turint omenyje Vyriausybės ir Prezidentūros susikirtimus, naujojo Lietuvos banko valdybos pirmininko svarstymai gali tapti politiniais, neatmeta tokios galimybės politologas.
Vis dėlto, V.Valentinavičiaus nuomone, šiandien Lietuvos banko vadovo pozicija nėra tokia reikšminga, kaip anksčiau, kai šalyje dar cirkuliavo litas, o įstaigos vadovas galėjo tiesiogiai daryti įtaką finansų politikai. Kita vertus, jis priduria, kad Lietuvos banko vadovo paskyrimas laiku yra svarbus dėl to, kad jis galėtų sklandžiai atstovauti Lietuvą Europos centriniame banke (ECB).
„Centrinio banko vaidmuo nėra toks kritiškai svarbus, kaip Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje, nemanau, kad galima dramatizuoti. Kita vertus, jei atstovavimas ECB susitrukdytų, tai nebūtų gerai. ECB – vienintelė vieta, kur Lietuva gali pasisakyti dėl banko politikos, o tai sprendžia euro gerovę, tas svarbu.
Be to, Gitanas Nausėda jau pagrybavo, nes viešą erdvę pasiekė žinios, kad galimai ponas Krėpšta gali būti skiriamas – tada, kai šalia girdėjome triukšmą dėl Lino Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio neskyrimo ambasadoriais, nes jiems reikia „atšalti“. Jau vien kalbos apie kandidatą, kur neišvengiamai visi reikalaus, kad „atšaltų“ ir negalima jo skirti, pritraukia žymiai daugiau dėmesio, negu reikėtų“, – mano V.Valentinavičius.
Tuo tarpu verslui svarbiausia, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas būtų laiku paskirtas ir nesusiklostytų tokia aklavietė kaip su Konstitucinio Teismo teisėjais.
„Norisi tikėtis, kad bus politiškai susiderinta ir procesas bus sklandus. Verslo didžiausia baimė, jei vadovas nebūtų paskirtas – tai būtų ir institucijos prestižo silpninimas, ir neapibrėžtumas“, – 15min sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Anot jo, verslas prezidento viešai įvardintą S.Krėpštos kandidatūrą vertina teigiamai. O svarbiausi verslo keliami kriterijai būsimam Lietuvos banko vadovui – kompetencija ir gera reputacija.
K.Glaveckas priduria, kad centrinio banko vadas turėtų būti ne komercinio banko statytis, ne teoretikas, o geras pinigų politikos žinovas.
„Reikėtų stipraus žmogaus, kuris turėtų autoritetą, gerai išmanytų bankininkystę, turėtų potenciją darbui su Europos centriniu banku (ECB), nes ten bus pagrindinė jo darbo vieta. Taip pat, kad jis pagal galimybes mūsų finansinę sistemą tvarkytų, nes viskas verčiasi, ateina skaitmenizavimas, virtualios valiutos. Šiame kontekste išsiplečia banko funkcijos – be tradicinių priežiūros pareigų, reikia išmanyti inovacijas finansinių instrumentų srityje“, – reikalavimus naujam Lietuvos banko vadovui vardijo K.Glaveckas.
