Aktyvėja senjorai ir vaikai
Jau gerą dešimtmetį asociacija „Langas į ateitį“ dirba siekdama plėsti Lietuvos informacinę visuomenę. „Langas į ateitį“ direktorė L.Križinauskienė prisiminė, kad 2002-aisiais – kai buvo pradėta asociacijos veikla – interneto skverbtis Lietuvoje siekė vos 9 proc. Šiandien ji yra peržengusi 70 proc. ribą. Šiems pokyčiams įtaką darė ir Europos Sąjungos investicijos, paskatinusios viešosios interneto prieigos taškų steigimą, e. paslaugų kūrimą. Šie darbai bus tęsiami ir ateityje.
Šiandienos kokybiškas gyvenimas sunkiai atsiejamas nuo interneto. Kone kasdien daugėja paslaugų, kurias gali atlikti neiškėlęs kojos iš namų, taip taupydamas ir laiką, ir pinigus. Būtent todėl į informacinę erdvę įsilieja vis didesnė visuomenės dalis. Natūralu, internetas daro įtaką visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, keičia visuomenės elgesio ir net bendravimo įpročius. Tam pritaria ir asociacijos direktorė.
Per 10 metų interneto vartotojas labai pasikeitė – gerokai daugiau senjorų, gerokai daugiau vaikų juo naudojasi.
„Akivaizdu, kad matome didelius Lietuvos informacinės visuomenės pokyčius. 2005–2010 m. mokant dešimtis tūkstančių gyventojų naudotis kompiuteriu, rengėme mokymo turinį, kurio pagrindas buvo kompiuterinio raštingumo pradmenys. Per 10 metų interneto vartotojas labai pasikeitė – gerokai daugiau senjorų, gerokai daugiau vaikų juo naudojasi. Tiek vieni, tiek kiti labai aktyviai įsiliejo į e. erdvę“, – pastebėjo L.Križinauskienė.
Pašnekovė pastebi, kad lietuvius apskritai galima vadinti labai aktyviais interneto vartotojais, tačiau labiausiai jie linkę internetą naudoti bendravimui ir laisvalaikiui. Darbui, švietimui, sveikatos ar kitoms e. paslaugoms internetą lietuviai naudoja rečiau. Tokią tendenciją įrodo ir projekto „Bibliotekos pažangai“ atliktos apklausos, kuriose dalyvavo viešųjų interneto prieigos taškų bibliotekose lankytojai.
Internetas šiais laikais gali suteikti ne tik begalę pramogų, bet ir naudingų paslaugų, žinių. Pasak L.Križinauskienės, būtina skatinti vartotojų naudojimąsi būtent minėtomis galimybėmis: „Šitokiame socialiniame pasaulyje aukščiausios kokybės prekė yra naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Žmogui turi būti sudarytos sąlygos nuolat mokytis. Jis neturės mokymosi motyvų, jeigu mokymo ir švietimo kursų turinys ir metodai neatitiks jo poreikių, o įgytos žinios ir įgūdžiai nebus vertinami darbe. Todėl švietimo ir mokymo sistemos turi keistis ir suteikti galimybių žmonėms mokytis ir šviestis.“
Nepamiršti saugumo
„Norint kokybiškai gyventi šiandieninėje Lietuvoje tiesiog privalu naudotis informacinėmis technologijomis. Šiuolaikinis gyvenimas teikia daugiau galimybių ir alternatyvų, bet kartu daugiau rizikos ir netikrumo“, – pastebėjo L.Križinauskienė, atkreipdama dėmesį į saugaus naudojimosi internetu klausimą.
Anot pašnekovės, žmonės neretai pasineria į interneto erdvę ir visiškai pamiršta saugaus elgesio internete taisykles. „Tam pastaruoju metu ir skiriame daugiausia dėmesio. Kartu su partneriais dalyvaujame saugesnio interneto projekte“, – pridūrė „Langas į ateitį“ vadovė.
Kalbėdama apie saugumą, L.Križinauskienė atkreipė dėmesį būtent į socialinius tinklus. „Saugaus naudojimosi internetu žinių trūksta tiek pradedantiems, tiek esamiems vartotojams, todėl siūlome to mokytis e.erdvėje www.epilietis.eu“, – kalbėjo pašnekovė.
Pagal e.paslaugas atsiliekame
Interneto naudojimas laisvalaikiui ar bendravimo tikslams dominuoja daugelyje šalių, tačiau kitose ES šalyse itin populiarios ir e.paslaugos, kurios lietuviams dar palyginti svetimos.
„Viena iš to priežasčių – nelabai patogios paslaugos, kas neįgudusį vartotoją atbaido. Kita priežastis – galimybė rasti kitą alternatyvą – ne taip kaip, pavyzdžiui, Danijoje, kur kitokios alternatyvos paprasčiausiai nėra“, – priežastis, kodėl viešosios e.paslaugos prigyja negreitai, vardijo pašnekovė.
Vis dėlto, nors ir ne milžinišką, bet naudojimosi e.paslaugomis augimą. L.Križinauskienė pastebi. „Jaunimui perprasti e.paslaugas pavyksta greitai dėl „įgimto“ e.supratimo, o senjorai noriai mokosi“, – pastebėjo „Langas į ateitį“ vadovė. Pasak jos, ta linkme iš tiesų nemažai dirbama – šaunu, kad daugiau kaip 1 200 viešųjų interneto prieigų tinkle dirba bibliotekininkai, kurie pradmenų išmokti padeda visiems norintiems bibliotekų lankytojams bei bendruomenės nariams.
