Vaistai prekybos centruose ir degalinėse: kaip pasikeitė rinka?

Nuo šių metų sausio mažmeninės prekybos vietose galima įsigyti nereceptinių vaistų. Tokie preparatai turi būti parduodami tik kasose, o pardavėjai negali teikti konsultacijų, siūlyti kitų vaistų.

Metų pradžioje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nurodė, kad parduotuvėse ir degalinėse galima įsigyti kelių skirtingų gamintojų vaistų su acetilsalicilo rūgštimi, skirtų gydytis nuo skausmo ir uždegimo, vaistų nuo karščiavimo su paracetamoliu, skrandžio rūgštingumą mažinančio pantoprazolo, dezinfekcijai, odos antiseptiniam gydymui naudojamo vandenilio peroksido, jodo, briliantinio žaliojo tirpalo. Be kita ko, patvirtintame sąraše yra tik tie burnos ertmės ir ryklės ligoms skirti vaistai, kurių sudėtyje nėra etanolio. Visus šiuos vaistus bus galima įsigyti tik vyresniems nei 16 metų asmenims.

Ieško „angliukų“ ir skausmą malšinančių vaistų

Du prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Rimi“ – nurodo, kad nereceptiniais vaistais prekiauja visose savo parduotuvėse. Anot Rimos Aukštuolytės, „Maximos“ atstovės ryšiams su visuomene, galimybė įsigyti vaistų prekybos centre sutaupo klientų laiką.

„Nuo sausio pradėję prekiauti nereceptiniais vaistais jau pardavėme jų daugiau nei 31 tūkstantį pakuočių. Daugiausia buvo parduota sausį ir kovą, nuo gegužės kas mėnesį pardavimai buvo labai panašūs. Rugpjūtį vėl stebėjome augimo šuolį – vaistų pakuočių pardavėme beveik tiek pat, kiek kovą. Vienareikšmiškai populiariausia – aktyvinta anglis. Penketuke taip pat rikiuojasi vaistai nuo skausmo ir skrandžio rūgštingumo“, – apie parduodamus vaistus sakė R.Aukštuolytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nereceptiniai vaistai prekybos centre „Maxima“

Pasak jos, daugiausia vaistų parduodama vidutinio dydžio, t.y. „Maxima XX“ parduotuvėse, kuriose didžiausi klientų srautai.

„Rimi“ komunikacijos vadovė Giedrė Buivydienė 15min atsakė, kad vaistus prekybos tinklas pardavinėti ėmė tik nuo gegužės pabaigos, tad rezultatus vertinti dar ankstoka.

„Vis dėlto pastebime, jog didžiausias barjeras pirkėjui yra tas, kad jis parduotuvėje negali pasiimti vaistų pats, kaip yra įpratęs daryti vaistinėje – t.y. nėra galimybės nereceptinių vaistų įsigyti savitarnoje“, – atsakė „Rimi“ atstovė.

Paklausta, kokie nereceptiniai vaistai paklausiausi tarp pirkėjų, G.Buivydienė atsakė, kad daugiausiai parduodama medikamentų, kurie malšina skausmą, trumpam sumažina karščiavimą, sumažina rūgšties susidarymą skrandyje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Rimi“

Vaistų galima įsigyti ir degalinėse. Anot „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovo Jaroslavo Snarskio, 77 iš 88 šio tinklo degalinių prekiauja nereceptiniais medikamentais. Jo teigimu, nematyti, kad vaistų pirkimas būtų išskirtinai intensyvus ar keltų klausimų dėl nebūtino ar net perteklinio vaistų vartojimo.

„Praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo nereceptinių vaistų prekybos pradžios pastebime, kad vairuotojai medikamentais nepiktnaudžiauja. Nestebina išryškėjusi tendencija, kad dažniausiai įsigyjami skausmą malšinantys preparatai“, – dėstė J.Snarskis.

Jis pridūrė, kad dėl specifinės degalinių lokacijos bei ribotos vaistų pasiūlos tikėtasi, kad pagrindiniai pirkėjai taps pravažiuojantys vairuotojai, kurie užsuks ne gydytis, o stengsis palengvinti staiga suprastėjusią savo savijautą, pavyzdžiui, užklupus skausmui, pakilus temperatūrai ir panašiai.

Populiariausi vaistai – malšinantys skausmą, skrandžio rūgštingumą.

„Galimybę įtraukti nereceptinius vaistus į savo asortimentą vertiname kaip labai lauktą skandinaviškos praktikos diegimą Lietuvoje ir realią pagalbą vairuotojams. Prekyba vaistais netaps apčiuopiama mūsų asortimento dalimi ar dideliu degalinių verslu, neturime tokio tikslo. Tam tikra nedidelė „vaistinėlė“ yra būtinas elementas pirmiausiai galvojant apie eismo saugumą, ypač tose vietose ir tuo laiku, kur degalinė yra vienintelė dirbanti vieta“, – aiškino J.Snarskis.

Ne visi ir ne visur dar parduoda

Tik dviejose sostinės parduotuvės nereceptiniais medikamentais prekiauja „Norfa“. Kaip 15min sakė prekybos tinklo atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis, šiuo metu vyksta bandymas, stebima, ar apsimoka prekiauti vaistais kasose.

„Kokie bus rezultatai, nuo to priklausys ir tolesni žingsniai“, – atsakė „Norfos“ atstovas.

Kiek laiko bandymai truks, D.Ryliškis kol kas negalėjo pasakyti, tačiau pridūrė, kad didesnėse parduotuvėse yra „Norfai“ priklausančios „N“ vaistinės, todėl pirkėjai turi galimybę įsigyti vaistų bet kokiu atveju.

Prekybos tinklas IKI yra priėmęs sprendimą prekiauti nereceptiniais vaistais ir tikisi, kad medikamentų visose IKI parduotuvių kasose atsiras dar šiemet. Apie tai 15min sakė prekybos tinklo IKI rinkodaros vadovas Andrejus Pometko. Jis pridūrė, kad šiuo metu prekybos tinklas yra derybų etape.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Iki“

„Taip reaguojama į pirkėjų poreikius – siekiame sudaryti galimybes gyventojams įsigyti būtiniausius nereceptinius vaistus, kai vaistinės nedirba ar yra pernelyg nutolusios nuo jų gyvenamosios vietos“, – sprendimo argumentus dėstė A.Pometko.

Kol kas pirkėjai nereceptinių vaistų neras „Lidl“ parduotuvėse.

„Šiuo metu vertiname ir tikslinamės įvairius su šia prekyba vaistais susijusius niuansus, pavyzdžiui, licencijos, logistika, laikymas. Kol kas sprendimų, kada ir kokiu būdu galėtume pradėti jais prekiauti, neturime“, – komentavo „Lidl“ atstovas žiniasklaidai Valdas Lopeta.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valdas Lopeta

Vaistinėse vaistų parduodama ne mažiau

15min pakalbinti vaistinių atstovai nurodė, kad nejaučia pirkėjų stygiaus. Anot jų, vaistinėse pirkėjų nesumažėjo, o kaip privalumas nurodoma galimybė pasikonsultuoti su farmacininku dėl medikamento vartojimo.

„Eurovaistinės" komunikacijos vadovė Laura Bielskė teigė, kad šio tinklo vaistinėse nejusti, kad būtų perkama mažiau nereceptinių vaistų, paklausa išliko stabili.

„Kaip ir galima buvo tikėtis, gyventojai vaistus pirko jiems įprastose vietose, todėl pastebimų pokyčių nepajutome. Vaistinių prieinamumas Lietuvoje yra geriausias Europoje, jos veikia gyventojams patogiose vietose ir patogiu laiku, be to, tik vaistinėse pacientai gauna kokybišką patarimą“, – komentavo L.Bielskė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Prekybos centras

Pasak jos, skirtingais laikais paauga nereceptinių vaistų pardavimai: vasarą padidėja priešalerginių preparatų ir nereceptinių vaistų virškinimui pagerinti poreikis, rudenį dažniau teiraujamasi preparatų imunitetui gerinti ir peršalimo ligoms gydyti.

Kadangi „Eurovaistinė“ ir „Maxima“ priklauso tam pačiam akcininkui – „Vilniaus prekybai“ – 15min pasiteiravo, ar nenukenčia šios vaistinės, kurios įsikūrusios šalia minėtų prekybos centrų. Iš viso, anot L.Bielskės, yra 160 „Eurovaistinių“, veikiančių greta „Maxima“ parduotuvių.

„Kartu su prekybos centru esančios vaistinės išsiskiria labai tinkamu gyventojams darbo laiku, todėl šiose vaistinėse didesnių pokyčių taip pat nepajutome. Akivaizdu, kad kai kyla sveikatos problemų, žmonės nori ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasitarti, kaip greičiau pasveikti ir ką papildomai vartoti, kad pasijustų geriau“, – dėstė vaistinių tinklo komunikacijos vadovė.

Irena Tėvelienė, „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė, taip pat sako, kad prekybos nereceptiniais vaistais vietų išplėtimas šio tinklo pardavimams niekaip neatsiliepė, jie šiemet liko tame pačiame lygyje kaip ir pernai.

Vaistinėse pirkėjų nesumažėjo, o kaip privalumas nurodoma galimybė pasikonsultuoti su farmacininku dėl medikamento vartojimo.

„Klientai ir toliau linkę pirkti tokius vaistus vaistinėse, kur galima gauti ne tik norimą vaistą, bet ir pasikonsultuoti su vaistininku dėl jų vartojimo, taip pat pasitikrinti, kaip vartojami vaistai dera tarpusavyje. Tai natūralu – pastaraisiais metais visuomenės dėmesys sveikatai ir sveikam gyvenimo būdui yra gerokai išaugęs, tad net ir rinkdamiesi nereceptinius vaistus vis daugiau žmonių linkę pasikonsultuoti su vaistininkais, neužsiimti savigyda“, – apie nereceptinių vaistų prekybą kalbėjo I.Tėvelienė.

Beveik 100 įmonių gali prekiauti

VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė atsakyme 15min nurodė, kad leidimus prekiauti nereceptiniais vaistais turi 97 įmonės. Iš viso tokius preparatus galima įsigyti daugiau nei 1000 vietų.

„Iš 1083 veiklos vietų, trims yra sustabdyta teisė vykdyti veiklą. 16 veiklos vietų yra išbrauktos iš sąrašo, tai padaryta pačių įmonių prašymu“, – pridūrė A.Tautvydienė.

Anot jos, VVKT nerenka duomenų, kiek vaistų parduota parduotuvėse, degalinėse ar panašiose vietose, tad negalinti pasakyti, kiek parduota nereceptinių medikamentų šiose vietose – fiksuojami pardavimai tik į vaistines ir ligonines.