Vaistininkų trūkumas Lietuvoje jaučiamas jau ne vienerius metus, sako „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros skyriaus vadovė Irena Tėvelienė. O nuo liepos 1 d. įsigaliojusios Farmacijos įstatymo pataisos šią problemą dar labiau paaštrino.
Priėmus pataisas, didesnėje dalyje šalies vaistinių nebegali dirbti vienas farmakotechnikas (vaistininko padėjėjas) – su juo kartu dirbti turi vaistininkas, kurių rinkoje trūksta. Iki tol farmakotechnikas vaistinėje galėjo likti vienas – pakakdavo turėti galimybę esant reikalui su vaistininku pasikonsultuoti nuotoliu.
Vaistininkas – asmuo, baigęs 5 metus trunkančias universitetines studijas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją, farmakotechniko mokslai trunka trumpiau – 3 metus neuniversitetines studijas, įgijęs farmakotechniko profesinę kvalifikaciją, todėl šių specialistų teisės ir pareigos yra skirtingos.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu įtvirtinta, kad subendrintų vaistininko pareigų skaičius visuomenės, universiteto ar labdaros vaistinėje yra 54, tuo tarpu farmakotechniko – 13. Farmakotechnikai rengiami padėti vaistininkui taip, kaip odontologo padėjėjai – pagelbėti odontologui.
Prieš priimant pataisas, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė prognozavo, kad nuo liepos 1 d. ne tik užsidarys beveik 200 vaistinių, bus atleisti jose dirbantys farmakotechnikai, bet ir gyventojams sumažės vaistų prieinamumas tam tikruose regionuose.
Kaip situacija atrodo dabar?
Auga ir vaistininkų, ir darbo skelbimų skaičiai
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narė dr. Vaiva Bražinskienė kilusį ažiotažą vertina kritiškai: „Manome, kad problemos dėl vaistininkų ir vaistinių trūkumo yra dirbtinai keliamos ir eskaluojamos. Pagal vaistininkų skaičių Lietuva užima aukštas pozicijas Europoje, jų skaičius pastaraisiais metais net nežymiai augo (VVKT duomenimis, 2019 m. Lietuvoje licencijas turėjo 3438, 2020 m. – 3484, 2021 m. – 3582, 2022 m. – 3654 vaistininkai).
Lietuvos vaistinių tinklas taip pat yra vienas tankiausių ES (Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, ES vidurkis – 31 vaistinė). Vaistinių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka stabilus: 2020 ir 2021 m. šalyje veikė 1344 vaistinės, praėjusiais metais – 19 daugiau. Taigi problemos esmė ne vaistininkų stoka, o per didelis vaistinių tinklas ir netolygus jo pasiskirstymas: miestuose vaistinių ypač daug, o mažesnėse gyvenvietėse – mažai.“
Tačiau vaistinės prieštarauja, sako, kad darbuotojų trūkumo problema -reali. Štai „Eurovaistinė“ šiuo metu galėtų priimti apie 30 farmacijos profesionalų. Vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė sako, kad vaistininkų labiausiai trūksta mažesniuose miestuose: Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Utenoje, Šalčininkuose, Telšiuose, Skuode, Šilutėje, Zarasuose.
„Gintarinės vaistinės“ tinklas ieško daugiau nei 50 vaistininkų. Išskirti konkretaus regiono I.Tėvelienė sako negalinti, nes vaistininkų trūkumas jaučiamas tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose regionuose.
Vaistininkų trūkumą visoje Lietuvoje jau kurį laiką jaučia ir vaistinių tinklas „Camelia“. „Augant ir plečiantis įvairiuose miestuose, natūraliai išauga ir farmacijos ekspertų poreikis“, – komentuoja „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
Vaistinėse – trumpesnis darbo laikas, laikini uždarymai
Paklausus apie tai, kokių priemonių imtasi, bene visų vaistinių atstovai pradeda nuo vaistinių darbo laiko trumpinimo. Šiuo metu darbo laikas yra pakeistas beveik ketvirtadalyje „Benu“ bei trečdalyje „Gintarinės vaistinės“ taškų. Dalis jų nebedirba sekmadienį ar net visą savaitgalį.
Su keletu ilgalaikių darbuotojų, farmakotechnikų, deja, teko ir atsisveikinti – tai skaudžiausia šios situacijos pusė.
„Benu“ vaistinių tinklo vadovė Indrė Brazauskaitė priduria – kelias vaistines teko laikinai uždaryti, o „su keletu ilgalaikių darbuotojų, farmakotechnikų, deja, teko ir atsisveikinti – tai skaudžiausia šios situacijos pusė“.
„Camelia“ atstovė pasakoja, kad įsigaliojus pataisoms vaistininko atostogų ar ligos laikotarpiu vaistines taip pat tenka laikinai uždaryti.
Tačiau Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga atkerta – vaistinių skaičius beveik nekito, o klientai trumpesnio darbo laiko nepastebėjo.
„Nuo liepos 1d. iki rugsėjo 19d. vaistinės veiklos licencija buvo panaikinta ar sustabdyta 32 vaistinėms. Bet vaistinės ne tik užsidaro – šiais metais atidaryta jau 21 nauja vaistinė, iš jų 6 po liepos 1d. Žinant, koks didelis vaistinių tankumas Lietuvoje – jokių problemų nekyla.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad į veiklą sustabdžiusių vaistinių skaičių galimai priskaičiuojamos ir vaistinės, kurioms vasaros laikotarpiu gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų. Tad šį kartą tie atvejai buvo suplakti ir aiškinta, kad viskas įvyko dėl Farmacijos įstatymo pakeitimų“, – sako Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narė.
Ji primena, kad VDPS užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų po liepos 1 d. nepajuto jokių su vaistinės darbo laiku susijusių pokyčių. 9 proc. susidūrė su trumpesniu vaistinės darbo laiku. „Tačiau reikia nepamiršti, kad apklausa atlikta rugpjūtį, kai dalis vaistinių darbo laiką trumpino arba laikinai stabdė veiklą dėl darbuotojų atostogų“, – priduria V. Bražinskienė.
Siekiant išlaikyti darbuotojus – apmokamos studijos ir stipendijos
„Camelia“ vaistinės atstovė teigia, kad stengiantis išsaugoti darbuotojus, farmakotechnikams suteikta galimybė kelti kvalifikaciją, jų studijas siekiant įgyti vaistininko diplomą apmoka „Camelia“.
Naujų vaistininkų pritraukti bandoma ir siūlant patrauklias darbo sąlygas, konkurencingą darbo atlygį.
„Tačiau akivaizdu, kad vaistininkų trūkumo vienas vaistinių tinklas savo jėgomis išspręsti negali, kadangi, kaip minėjau, tai yra kompleksinė ir nuolat aštrėjanti problema“, – sako „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros skyriaus vadovė.
Šiemet valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius LSMU farmacijos programoje padidintas iki 59. Šios studijos trunka 5 metus. Nepatekus į valstybės finansuojamą vietą pirmaisiais trimis mokslo metais studentams tenka susimokėti po 3990 eurų, likusius dvejus metus kaina siekia 5157 eurus. VU farmacijos studijų metinė kaina 2023 metais – 4 500 eurų.
Siekiant paskatinti vaistininkų skaičiaus augimą, šiais metais į LSMU farmacijos studijų programą įstojusiems pirmakursiams skiriama vienkartinė Jaunojo farmacininko stipendija, kurios dydis siekia 300 – 500 eurų. Stipendija skiriama pirmakursiams, įstojusiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, atsižvelgiant į stojimo ir studijų rezultatus bei kitus atrankos kriterijus.
Vaistai internetu – problemos sprendimas?
„Gintarinės vaistinės“ atstovė sako, kad elektroninės prekybos apimtys kasmet auga nemažais tempais, ne išimtis ir e. prekyba vaistais, kitomis sveikatos ir grožio prekėmis. Jau kelerius metus iš eilės e. vaistinė „gintarine.lt“ fiksuoja dviženklį metinį pardavimų augimą.
„Iš vienos pusės, tai rodo, kad internetu įsigyti vaistus ar kitas vaistinės prekes gyventojams tampa vis labiau įprasta ir patogu. Iš kitos pusės, e. vaistinė niekaip negali pakeisti ir niekada nepakeis vaistininkų“, - sakė ji.
Įsigyjant nereceptinį vaistą internetu, vaistininkų poreikis vis tiek neišnyksta, ir šiuo atveju vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį.
Pašnekovė priduria, kad vaistininkas pacientams, visų pirma, yra patarėjas, konsultantas visais rūpimais sveikatos klausimais. Būtent vaistininkas suteikia pacientams farmacinę paslaugą – nuo gydytojo išrašytų receptų tikrinimo iki konsultavimo, reikiamų nereceptinių preparatų parinkimo, informavimo apie vartojamų vaistų suderinamumą.
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė antrina – nors tendencija auganti, didžioji dalis gyventojų vis dar renkasi gyvą konsultaciją.
O „Benu“ vaistinės atstovė pažymi, kad įsigyjant nereceptinį vaistą internetu, vaistininkų poreikis vis tiek neišnyksta, ir šiuo atveju vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį – prieš sudarant nuotolinę pirkimo-pardavimo sutartį, skaitmeninėmis ryšio priemonėmis konsultuoja užsakymą pateikusį klientą.
