Susisiekimo ministerijos vairą perėmęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas J.Narkevičius dirba uoliai: praėjusią savaitę jis atleido Lietuvos pašto valdybą, netrukus vadovams pasiūlyta dar likti padirbėti, nes kilo grėsmė, kad nebus kam pensijų išnešioti. Neoficialiai kalbama, kad kliba ir kitų ministerijos valdomų įmonių bei įstaigų vadovų kėdės.
Kaip dvigubų standartų taikymas atrodo antradienį 15min skelbiama žinia, kad J.Narkevičius, pats nemokėdamas anglų kalbos, vyko į komandiruotę Abu Dabyje, kur turėjo skaityti pranešimą. Ant scenos jis nepasirodė. Dar daugiau, pasinaudodamas pavaldžios įstaigos lėšomis apmokėjo prabangią vakarienę, nors buvo gavęs komandiruotpinigių.
D.Kreivys vertina vienareikšmiškai – pasigenda J.Narkevičiaus kompetencijos.
„Tikrai yra su ministru bėda, o dabar tas išvažiavimas, kai angliškai nekalbantis ministras važiuoja daryti pranešimą, vietoje jo pranešimą skaito kitas asmuo, vakarienės apmokamos iš kelių direkcijos lėšų, ta prasme, man sunkiai suprantama. Toks įspūdis, kad ministras nesupranta ministro pareigų apimties ir įstatymų nežino, ir nesilaiko tam tikrų etinių dalykų. Tas yra blogai“, – kalbėjo D.Kreivys.
Kalbėdamas apie Lietuvos paštą jis pažymėjo, kad Lietuva tiek toli pažengė įgyvendindama valstybės valdomų įmonių reformą, įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, galėjo tuo didžiuotis, o dabar grįžtama atgal.
„Ministras kalba ne tik apie Lietuvos paštą (LP), bet drąsiai kalba ir apie „Kelių priežiūrą“, „Lietuvos geležinkelius“, užsimena apie direkciją. Susidaro toks įspūdis, kad atėjo šluota, kuri šluoja viską. Priešingai nei tai, ką iki šiol darė Vyriausybė“, – kalbėjo D.Kreivys.
Jis įsitikinęs, kad „atleidimai“ vienu mostu sulaužo įstatymus, kurie reglamentuoja valstybės valdomų įmonių valdymą.
„Jis pažeidė savo priesaiką. Man kyla klausimas, ar ministras toliau gali eiti savo pareigas, nes jis laužo savo priesaiką. Turėjome klausymus Ekonomikos komitete, detaliai klausinėjome ministro, ir man susidarė toks įspūdis, kad ministras neturi kompetencijos atsakyti į klausimus, kuriuos mes uždavinėjame. Ministras perskaitė iš telefono, kas buvo parašyta pranešime spaudai, kad Lietuvos pašto valdyba neatitiko kažkokių visuomenės lūkesčių, toks buvo paaiškinimas. Sutikite, kad toks paaiškinimas daugiau negu keistas. Ministro vienas paaiškinimas prieštaraudavo kitam“, – sako D.Kreivys.
Jis akcentavo, kad dabartinė Lietuvos pašto vadovybė įvykdė jai keliamas užduotis itin sudėtingu laikotarpiu.
„Liberalizavome rinką, atėjo vokiečių, suomių, estų konkurentai, prancūzai ir paštas pradėjo ristis žemyn – daugybė turto, kurio nepanaudojama, daugybė žmonių, neoptimizuota. Šita valdyba pradėjo tvarkyti, atsirado pelnas, paštomatai, logistikos sandėliai, pradėjo tvarkytis. Tikrai galime didžiuotis paštu – galime pasižiūrėti, kaip paštas atrodo, kaip skyriai atrodo, visi unifikuoti, aiškūs“, – stebėjosi ministro sprendimais D.Kreivys.
S.Malinauskas: niekuomet viskas vien gerai nebus
S.Malinauskas gynė J.Narkevičių, tačiau pripažino, kad nėra viskas vien gerai.
„Turbūt jokioje ministerijoje viskas gerai niekuomet nebus. Tai, kas vyksta Susisiekimo ministerijoje, atkreipia ir visuomenės, ir, apskritai, premjero, Vyriausybės dėmesį“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Anot jo, nieko nėra blogo, kai ministras nuvažiuoja į komandiruotę, mat ši komandiruotė buvo suplanuota dar ministro pareigas einant Rokui Masiuliui.
„Bet aišku, kai aprašomos detalės, kai ministras nuvykęs neskaito pranešimo ar kokie nors kiti dalykai, tai ministras turėtų įsivertinti labai aiškiai, ar jam yra būtinybė važiuoti iš viso, galbūt galima atšaukti“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos paštą jis akcentavo, kad valstybės valdomų įmonių valdybos turėtų dirbti visą kadenciją nepriklausomai nuo politinių pokyčių.
„Didžiausia problema, kad ministras turėtų aiškiai komunikuoti, kodėl priima vieną ar kitą sprendimą“, – vertino S.Malinauskas.
Jis tikino, kad ši Vyriausybė, priešingai nei kitos, priėmė sprendimus dėl valdybų narių nepriklausomumo, kad išnyktų tradicija keičiantis politinei valdžiai „šluoti“ nepatinkančius žmones.
„Tai ta situacija, taip, ji yra laužoma“, – pripažino S.Malinauskas.
Tačiau jis akcentavo, kad ir naujoje Lietuvos pašto valdyboje daugiau nei pusė narių turės būti nepriklausomi.
Jis pastebėjo, kad net vadovaujant R.Masiuliui, nepaisant jo aukštų reitingų, konkursuose būdavo itin sunku pritraukti patyrusių vadovų.
„Tai kaip mes dabar paskatinsime verslininkus ateiti? Jei padarysime taip, kad ateikite iki kitų Seimo rinkimų padirbti 8 mėnesius, tiesiog niekas neis“, – atsiduso S.Malinauskas.
Anksčiau panašios kelionės kainavo postus
D.Kreivys primena, kad konservatorių vyriausybės laikais kanclerio pavaduotojui postą kainavo kelionė į Naująją Zelandiją.
„Tą pačią minutę buvo atleistas“, – kalba D.Kreivys.
Posto po kelionės į Kazachstaną privačios bendrovės „Arvi“ užsakytu lėktuvu neteko ir buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
„Palyginimui, B.Vėsaitė, tik tapusi ministre, irgi pradėjo vaikyti visų agentūrų vadovus, be jokio paaiškinimo, vieną po kito sugalvojo atleisti. Po šito prasidėjo tokie trali vali, skraidymai su verslu. Toks įspūdis, kad sekame panašiu keliu“, – kalba D.Kreivys.
S.Malinauskas paprieštaravo, kad kelių direkcija, kurios buvo paprašyta apmokėti ministro vakarienę, nėra verslas.
„Bet natūralu, jei ministras įsivaizduoja, kad pavaldi įstaiga ir bendras biudžetas, na, taip neturi būti“, – kalbėjo S.Malinauskas.
D.Kreivys akcentavo, kad netgi ministro reprezentacinės lėšos gali būti naudojamos tik susitikimams su užsienio delegacijomis.
„Ten nei vieno užsieniečio nebuvo. Lenda į pavaldžios įmonės biudžetą. Čia ne apie pinigus kalba, bet apie principus, moralę, etiką“, – rėžė D.Kreivys.
Koalicijos partneriai – rizika
S.Malinauskas pokalbio pabaigoje pripažino, kad valdančiosios koalicijos partnerių skirti ministrai yra rizika visai Vyriausybei.
„Kai buvo formuojama Vyriausybė, aš sakiau, kad didžiausia rizika, kurią mato tuometinė Vyriausybė, kad gal kartais geriau būti mažumoje, nei turėti situaciją, kuri kažkada buvo įprasta politikos tradicijoje, kai tu išsidaliji ministerijas kaip pyragą, ir aš tą pyragą valgau ir prašom niekas nesikišti“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Jis įsitikinęs, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje pirmąkart Susisiekimo ministerijoje yra išskirtinė situacija, kai politikų buvo mažuma, dirbo asmenys netgi iš opozicinių partijų. Tačiau dabar ne tik susisiekimo ministro sprendimai, bet ir Žemės ūkio ministerijoje kanclerio ir viceministro skyrimo istorijos meta tam šešėlį.
„Dabar mes turime šiek tiek grįžimą. (…) Tarsi padvelkė 10 ar 15 metų atgal. Reikia pasidaryti išvadas. Ateinančios Vyriausybės, tikėkimės, kad irgi tų standartų laikysis“, – sako S.Malinauskas.
