Seimo „valstiečiai“ ketvirtadienį su finansų, socialinių reikalų ir darbo, švietimo ir mokslo ministrais aptarė planuojamą 2018 metų biudžetą ir socialinių reikalų bei švietimo finansavimą.
Buvo aptarti mokestinės sistemos siūlomi pakeitimai, biudžeto formavimas, investicijų skirstymas savivaldybėms.
S.Skvernelis žurnalistams sakė darysiantis viską, kad gautų paramą numatytiems darbams – ypač biudžetui. Ketvirtadienį jis buvo susitikęs su konservatorių pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Socialdemokratai anksčiau yra išsakę savo siūlymus mokesčių reformai, pavyzdžiui, jie reikalauja didesnių vaiko pinigų, lengvatinio PVM kai kuriems maisto produktams.
Paklaustas, ar linkęs dėl to derėtis, S.Skvernelis sakė, kad „valstiečiai“ esą visada linkę derėtis, tačiau jis dar kartą pabrėžė, kad planuojant didesnes išlaidas, jas visada reikia pagrįsti biudžeto pajamomis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad ne tik socialdemokratai, bet ir „valstiečiai“ nori kaip geriau.
„Jei svarstysime kokį memorandumą, fiksuosime mūsų ir jų norus, jie tikrai nesiskiria, bet sprendimai bus susieti su tuo, kokios yra realios galimybės“, – teigė jis.
Minimali alga tikrai didės, bet neaišku kiek
S.Skvernelis neįvardijo, kiek po naujų metų galėtų didėti minimali alga.
„Iš kur ištraukėt, kad dešimt eurų? Ne, buvo klausimas, ar dešimt eurų, sakiau, kad tikrai daugiau, nei dešimt eurų (...) Kai susiderėsime matysime, nes yra nuomonių, kad visai didint nereikia. Ypač kalbant apie verslo dalį, kuri moka minimalų užmokestį. Bet mes tada galime kalbėti apie tokio verslo prasmingumą“, – kalbėjo premjeras.
R.Karbauskis taip pat pabrėžė, kad sprendimo, kiek turėtų augti minimali alga, nėra: „Tik galiu pasakyti, kad tai yra tikrai svarstoma ir mes absoliučiai tam pritariame ir norime, kad tai būtų padaryta (...) Reikia įvertinti ekonomikos augimo skaičius, reikia įvertinti skaičių tvarumą, tai žadame padaryti rugsėjį, gavus visus papildomus duomenis.“
Jis po posėdžio aiškino, kad labai gerai, jog galimybės leidžia padidinti bazinę pensiją. Dėl to nereikės balsavimo Seime – pakaks Vyriausybės sprendimo.
Anot jo, socialinės atskirties mažinimui bus skirta 600 mln. eurų daugiau nei pernai. „Kryptis yra, kad kitais metais, kai nebereikės didinti finansavimo krašto apsaugai, mes būsime įsipareigojimus įvykdę, galėsime pereiti prie kitų problemų sprendimo“, – sakė R.Karbauskis.
Jis negalėjo pasakyti, kokio dydžio lengvata šildymui galiausiai bus priimta. Anksčiau svarstyta, kad nuo rudens iki naujųjų metų PVM galėtų siekti 9 proc. o vėliau – 15 proc.
Vyriausybė yra numačiusi atsisakyti 200 eurų papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (PNPD), taikomo tėvams už auginamus vaikus. R.karbauskis sakė, kad buvo kalbamasi ir apie tai.
„Mes diskutavome apie tai, bet šioje situacijoje tame visi argumentai pakete bus pateikti“, – teigė jis.
T.Tomilinas nori išsaugoti PNPD
Idėjos išsaugoti PNPD šalininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas siūlo išsaugoti PNPD, tačiau jį taikyti tik iki 1 tūkst. eurų „į rankas“ uždirbantiems žmonėms. Anot jo, PNPD jau nuo kitų metų atsisakyti būtų galima, jeigu „vaiko pinigai“ didėtų ne iki siūlomų 30 eurų, o bent iki 40 eurų.
„30 eurų yra tarpinis variantas, kai jau yra kažkokia parama, bet ji nepakankama, kad paimti ir radikaliai atsisakyti jau seniai egzistuojančio PNPD. Kai kitais metais bus 50 eurų, tai sakysiu – OK, atsisakome (PNPD – BNS), bet kol kas nėra pakankami „vaiko pinigai“, kad būtų galima sugriauti gerą ar blogą, bet sistemą. Jeigu visus pinigus, kurie dabar atsilaisvina išmetant PNPD sistemą, maždaug 40 eurų vaiko pinigai turėtų būti“, – BNS teigė jis.
