Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad vyriausybė šiemet imsis diskusijų nekeliančių ir efektyvių alkoholio prieinamumo mažinimo priemonių. Ir tik vėliau, pagal pasiektus rezultatus bus sprendžiama, ar reikės dar griežtesnių sprendimų. Jei pokyčiai tenkins, griežtesnių priemonių gali ir nebereikėti.
Interviu LRT radijui metu premjeras vardijo šias priemones: prekybos vietų mažinimas, kurių šiuo metu yra apie 19 tūkstančių, prekybos alkoholiu licencijų branginimas ir jų įsigijimo būdo pertvarkymas, prekybos laiko trumpinimas ir įsigijimo amžiaus didinimas, protingų prekybos atstumų nustatymas. Taip pat premjeras minėjo atskirų alkoholinių gėrimų, „kurių kitaip kaip surogatais nebūtų galima pavadinti“, išėmimą iš apyvartos ar akcizų jiems didinimą.
Tačiau šiame sąraše išnyko tokie sprendimai, kaip valstybinis alkoholio prekybos monopolis ar specializuotos parduotuvės, atsakomybės už alkoholio prekybos tvarkos nesilaikymą didinimas. Premjeras nekalbėjo ir apie priemones, kurioms nepakanka pakeisti kelių teisės aktų: kol kas neminimos žadėtos programos jaunimui, rizikos grupėms, modernios sistemos vairuotojų girtumui tikrinti ir kitos.
Kol kas alkoholio tara nebus papuošta įspėjimais apie alkoholio žalą, kokie spausdinami ant tabako pakelių.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat antradienį pripažino, kad draudimo alkoholio parduotuvėms įsikurti arčiau nei 200 metrų iki ugdymo įstaigų greičiausiai nepavyks priimti.
Geresnis sprendimas
„Manyčiau, kad Vyriausybė ganėtinai blaiviai įvertino dabartinę padėtį ir tai, kokį poveikį kraštutinės priemonės duotų rinkai. Pastaraisiais mėnesiais tikrai girdėjosi nemažai kritikos dalies sprendimų atžvilgiu: dėl valstybinio monopolio, dėl drastiško prekybos apribojimo, staigaus akcizų kėlimo“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, kraštutiniai sprendimai iškeltų teisinio pobūdžio problemų. Kad būtų veiksmingi, panašūs sprendimai turėtų būti priimami tik derinant tarpvalstybiniu lygmeniu.
„Skuboti ir drastiški sprendimai gali lemti labai didelius rinkos nuostolius, jei vietoj to, kad alkoholio vartotų mažiau, pirkėjai ims rinktis Lenkijos ar Latvijos parduotuves. Dabartinėmis sąlygomis tokių priemonių įgyvendinimas Lietuvoje tiktai leistų trinti rankas aplinkinėms valstybėms, bet vargu ar labai sumažintų alkoholio vartojimą. Suprantamas Vyriausybės noras pasiekti rezultatą subtilesnėmis priemonėmis“, – sako G.Nausėda.
