Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pateikė Seimui atnaujintą 2021 metų valstybės biudžeto projektą, kur numatyta daugiau nei 700 mln. eurų papildomų išlaidų. Daugelis jų yra skirtos pandemijos valdymui. Apie tai, kas planuojama atnaujintame biudžete, galite skaityti čia ir čia.
Šios išlaidos valdžios sektoriaus deficitą padidino iki 8,4 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), o dėl to valstybės skola šiemet ūgtels iki rekordinių 52,3 proc. BVP.
Kokia sudėtinga situacija bebūtų, reikia galvoti ne tik apie šiuos metus.
Opozicijos lyderis S.Skvernelis antradienį Seime tokį valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu.
„Kokia sudėtinga situacija bebūtų, reikia galvoti ne tik apie šiuos metus“, – sakė ekspremjeras.
Pasak politiko, jo vadovaujama Vyriausybė pernai ruošdama 2021 metų biudžetą darė viską, kad neperžengtų 5 proc. deficito, o siekdama to ieškojo, kokių išlaidų šaltinį būtų galima pakeisti iš valstybės iždo į europinę paramą.
Pasak jo, dabar sąlygos Vyriausybei skolintis yra itin palankios, tačiau nežinia, ar po kelerių metų palūkanų normos nebus didesnės. Opozicijos lyderio teigimu, tai gali tapti per didele finansine našta viešiesiems finansams.
„Matėme, kad jeigu viršysime 5 proc. ateityje, formuojant 2022 metų biudžetą ir vėlesnius atsidursime nepavydėtinoje situacijoje, kai (...) reikės ieškoti nepopuliarių sprendimų ir karpyti viešąsias išlaidas“, – teigė S.Skvernelis.
Perkaitimo rizika
M.Majauskas sutiko, kad augantis deficitas kelia nerimą, juo labiau, kad neįprastai krizių valdymui, valstybė dabar priversta skatinti augančią, o ne smunkančią ekonomiką.
„Istoriškai turime vieną didžiausių deficitų ir tai turime ekonominio augimo laikotarpiu“, – sakė Seimo BFK pirmininkas.
„Paprastai per ekonominę krizę, kuomet pajamos krenta, ekonomika krenta, tuomet natūralu, kad išsipučia deficitas nesurenkant pajamų, o išlaidas norint taikyti tas pačias“, – pridūrė jis.
Anot jo, dėl to infliacija gali augti žymiai sparčiau, nei Finansų ministerijos prognozuojami 1,8 procento.
Pasak M.Majausko, dėl koronaviruso plitimo įvestas karantinas ribojo paslaugų pasiūlą, o prekių pasiūla sumažėjo dėl per pandemiją sutrūkinėjusių tiekimo grandinių.
Tuo tarpu gyventojų sukaupti indėliai bankuose rodo, kad paklausa yra pakankamai didelė, o būtent paklausos ir pasiūlos neatitikimas kelia nerimą dėl perkaitimo.
Tai tampa nebenormalu ir rizika, kad ekonomika perkais, yra reali.
S.Skvernelis sutiko su perkaitimo rizika ir atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais stebime besipučiantį nekilnojamojo turto rinkos burbulą.
„Tai tampa nebenormalu ir rizika, kad ekonomika perkais, yra reali. Valdantieji, kalbėdami apie mokestines pertvarkas, turės galvoti, kokias priemones, mokesčius įvesti, kurie nemažins viešųjų finansų ir nekaitins ekonomikos“, – kalbėjo ekspremjeras.
Visą laidą „Versus“ galite pasižiūrėti čia:
