Jų teigimu, kabelių pažeidimu turėtų domėtis institucijos, į tyrimus įsitraukti NATO.
„Turime saugumo tarnybas, kurios tą informaciją tikrai pateiks, kai ateis laikas. Bet sabotažo ar diversijų galimybės tikrai niekas neatmeta, nes apie tai buvo įspėta anksčiau. Tai nebūtų pirmas kartas, tai tikrai nebūtų kažkokia nauja žinia“, – antradienį Seime žurnalistams sakė socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas.
„Esame taikinyje tam tikrų agresorių. Ta grėsmė nebūtinai gali ateiti iš kinetinės erdvės, nebūtinai turi būti karys, atėjęs imti žemę, raketas leisti į mūsų žemę. Yra kiti būdai, kaip sukelti paniką, sumaištį. Tokie dalykai yra, toliau tęsis. Nieko naujo toks įvykis“, – žurnalistams sakė būsimu Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku įvardijamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Gedrimas Jeglinskas.
Tuo metu kandidate į krašto apsaugos ministres įvardijama socialdemokratė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad yra prielaidų manyti, jog Kremlius susijęs su incidentu.
„Kalbant apie kabelio pažeidimą, suprantu, galutinio atsakymo dar nėra, bet bet kuriuo atveju, turint omenyje tokių incidentų kartojimąsi ir jų geografinį plitimą, aš manau, kad nebūtų labai keista manyti, kad viena iš prielaidų yra susijusi su Rusijos aktyvumo judėjimu“, – žurnalistams Seime sakė D.Šakalienė.
Jos teigimu, matoma, jog Rusija „pakankamai aktyviai“ pereina nuo kibernetinių prie fizinių operacijų, jų skaičius auga. Politikė taip pat pabrėžė anksčiau Baltijos jūroje vykusius incidentus, kuriuose dalyvavo Kinijos laivai.
„Manau, kad vienas iš dalykų, tai Kinijos ir Rusijos bendrų veiksmų stiprėjimas taip pat yra veiksnys, apie kurį galime svarstyti, tačiau, kaip ir sakiau, galutinės informacijos nėra, tai todėl ir jokių galutinių atsakymų šiuo metu pasakyti negalime“, – sakė D.Šakalienė.
Ragina Lietuvą įsitraukti į tyrimus
Švedijos kapitalo telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos į Lietuvą.
Įmonės atstovas Audrius Stasiulaitis BNS sakė, kad kabelis pažeistas panašioje vietoje, kaip kad buvo pažeistas vienintelis į Vidurio Europą iš Suomijos nutiestas povandeninis ryšių kabelis „C-Lion1“. Jį įrengė ir valdo Suomijos valdoma Kinijos bendrovė.
G.Jeglinsko teigimu, bendradarbiauti su Švedija tiriant „Telios“ kabelio pažeidimus taip pat turėtų Lietuvos institucijos.
„Tie, kurie dabar eina tas pareigas, tiek Valstybės saugumo departamentas, kitos institucijos, kurios užsiima tais dalykais, turi reaguoti ir kalbėtis su Švedija ir kitomis šalimis, kaip sustiprinti Baltijos jūros saugumą“, – kalbėjo G.Jeglinskas.
„Ir NSGK, ir ministerija, ir kitos institucijos turi imtis to bendradarbiavimo su švedais ir kitomis šalimis“, – pridūrė demokratas.
Pasak G.Jeglinsko, NATO turi specialias tyrimo grupes panašioms povandeninių incidentų grėsmėms analizuoti.
„Tokius dalykus turime kelti tiek NATO lygmenyje, tiek dvišaliu lygmeniu, tiek (...) Jungtinių ekspedicinių pajėgų rėmuose. Tiek Baltijos saugumo formatuose. Visa tai turime kelti ir rasti sprendimus, ką daryti“, – sakė jis.
Lietuva imasi veiksmų
Pasak D.Šakalienės, Lietuva per pastaruosius metus ėmėsi daug papildomų veiksmų stiprinant kritinės infrastruktūros apsaugą, nors jų reikėtų daugiau.
„Iš tikrųjų reikia stiprinti mūsų apsaugą. Vienas iš dalykų yra tai, kad vis tik suvokimas, kad mes esame tas regionas, kuris yra šiaurės ir rytinis NATO flangas, tai yra ne tik nacionalinių valstybių klausimas, tačiau bendrai viso Aljanso klausimas, tai tikrai turi būti išspręstas“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Pasak G.Jeglinsko, į incidentą griežtai turi reaguoti NATO ir Lietuvos institucijos, rasti tikslines priemones, kaip tokius atvejus atgrasyti.
„Turime matyti savo infrastruktūrą, yra technologinės priemonės, kaip reikia sekti“, – sakė politikas.
Savo ruožtu D.Šakalienė teigė besivilianti, jog Lietuva tęs diskusijas su Švedija dėl bendrų povandeninės infrastruktūros stiprinimo priemonių.
Ji taip pat kalbėjo apie naujus povandeninės apsaugos priemonių pirkimus: „Įsigijimų sąrašo aš dabar su savimi neturiu, bet iš tiesų tai yra pakankamai svarbūs dalykai, kurie turi būti susiejami tiktai su sensoriais, ne tik tai su stebėjimu jūros dugno, ne tik tai su kur nors galima pastebėti tą grėsmę, bet aš taip pat manau, kad tam tikri sprendimai ir dėl reagavimo turėtų būti.“
