Šiuo metu Lietuvoje galioja 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu maitinimo įmonėms konservatoriai siūlys taikyti 9 proc. tarifą. Planuojama, kad ši lengvata galiotų tik maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, o alkoholiniams gėrimams ir toliau būtų taikomas 21 proc. tarifas.
Kol kas neatskleidžiama nei nuo kada lengvata galėtų įsigalioti, nei kiek laiko planuojama ją taikyti.
„Įsigaliojimo data priklausys nuo Vyriausybės vadovės pozicijos ir valstybės biudžeto galimybių“, – 15min sakė M.Majauskas.
Pasak jo, ankstesnės sudėties Vyriausybės išvadoje buvo pažymėta, jog tokia lengvata metams gali kainuoti apie 90 mln. eurų.
Šį įstatymo projektą, kuriame numatyta naujoji lengvata, I.Šimonytė ir M.Majauskas registravo pernai, Vyriausybės rūmuose dar šeimininkaujant Sauliui Skverneliui, tačiau jam nebuvo pritarta.
Trečiadienį Seimo BFK ketina nagrinėti siūlomą lengvatą, o vėliau šis įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.
Tiesa, prieš mėnesį finansų ministrė Gintarė Skaistė paskelbė, kad speciali darbo grupė pradeda mokestinių lengvatų už 800 mln. eurų peržiūrą – dalį jų žadama naikinti, dalį pakeisti kitomis. Ministrė taip pat tikino, kad šiemet jokių mokestinių pakeitimų priimta nebus.
Mano, kad verslui tai padėtų atsitiesti po karantino
Naują lengvatą siūlantis M.Majauskas tvirtino, kad grįžti prie pernai iškelto klausimo paskatino užsitęsęs karantinas – jis maitinimo paslaugų sektoriui turės itin skausmingų ilgalaikių padarinių, kurių suvaldyti be drastiškų priemonių verslas yra nepajėgus.
„Maitinimo sektoriuje dirba apie 30 000 žmonių ir 4 000 įmonių, kurių dauguma yra smulkaus ir vidutinio dydžio. Skirtingai nei stambūs verslai, smulki įmonė neturi galimybių sukaupti atsargų krizei, todėl esamomis sąlygomis yra priversta smarkiai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus. Valstybės paramos paketai amortizuoja dalį sąnaudų, tačiau toli gražu nepadengia patiriamų reikšmingų nuostolių“, – tokios lengvatos reikalingumą grindė M.Majauskas.
Pasak jo, pasibaigus karantinui, atsigavimas maitinimo sektoriuje, tikėtina, užtruks. Dalis žmonių ir toliau vengs socializacijos, kiti tiesiog rinksis gaminti maistą namuose dėl krizės metu sumažėjusių šeimos pajamų.
Seimo BFK pirmininkas mano, kad PVM lengvata turės minimalų poveikį karantino metu, tačiau ji padėtų sušvelninti ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei greičiau atsitiesti situacijai normalizavusis bei galimai taptų papildoma paskata mažėti šešėliui.
„Atsižvelgdami į tai manome, jog verslui svarbu suteikti perspektyvą, kad pasibaigus pandemijai ir ūkinės veiklos suvaržymams, šiam sektoriui bus padėta atsistoti ant kojų“, – teigė M.Majauskas.
PVM lengvatą maitinimo paslaugų sektoriui taiko 21 iš 26 ES valstybių.
Tuo tarpu opizicija tokią lengvatą vertina skeptiškai. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad maitinimo sektoriaus veiklą reikia gaivinti kitais būdais, o ne mažinant mokesčius. O „valstietis“ Valius Ąžuolas BNS teigė įsitikinęs, kad PVM lengvata labiausiai pasinaudos stambieji maitinimo tinklai „su milijoninėmis apyvartomis“, o ne smulkusis verslas. Be to, anot jo, neaišku kodėl iš daugelio nukentėjusių sričių PVM lengvata siūloma tik vienam sektoriui.
Praėjusį antradienį Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija didžiuosiuose šalies miestuose surengė protesto akciją, pavadintą „Paskutinė verslo vakarienė“. Verslininkai teigė, kad Lietuvoje praėjus jau metams nuo koronaviruso pandemijos pradžios, šis sektorius adekvačios paramos nesulaukė ir jau „pasiekė dugną“. Apie tai plačiau skaitykite ČIA.
