Tokie pasiūlymai iš Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovų nuskambėjo trečiadienį vykusiame Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime pajamų nelygybei mažinti.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad beveik visi siūlomi pakeitimai, jeigu bus priimti, įsigaliotų nuo 2023 m. pradžios. Vienintelis pakeitimas, kurį siūloma teikti kartu su šių metų biudžetu, yra neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) pokytis.
„Ženklus minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kilimas verslui yra svarbus ir su tuo norime daryti pakeitimą dėl NPD. NPD kitimas kartu su MMA pokyčiu yra svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką“, – sakė finansų ministrė.
Jos teigimu, didžiausios naudos iš siūlomų NPD pokyčių galėtų sulaukti tie, kurie gauna iki vieno vidutinio atlyginimo.
Susitikimą moderavusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigė, kad šiuo metu svarstomos trys NPD taikymo alternatyvos.
Pirmasis siūlymas – padidinti maksimalų taikomą NPD nuo 400 iki 460 eurų uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Kitiems dirbantiesiems NPD nesikeistų. Šalies biudžetui toks pokytis galėtų kainuoti 68 mln. eurų, tačiau tektų koreguoti mokesčių administravimą.
Antroji alternatyva – padidinti maksimalų taikomą NPD 37 eurais iki 437 eurų. Tokiu atveju būtų išlaikomas dabartinis modelis, nauda didėtų uždirbantiems iki 2 VDU. Biudžetą jis taip pat patuštintų 68 mln. eurų.
Trečiasis siūlymas – suvienodinti maksimalų NPD su MMA. Tai būtų naudingiausia uždirbantiems iki 1 VDU, o uždirbantiems nuo 1 iki 2 VDU pajamos „į rankas“ mažėtų. Šalies biudžetui jis turėtų mažiausią įtaką – po pokyčio būtų surenkama 34 mln. eurų mažiau.
Taip pat toks sulyginimas, Finansų ministerijos skaičiavimais, turėtų daugiausiai įtakos GINI koeficientui, pagal kurį matuojama šalies pajamų nelygybė. Vis dėlto tai vienintelė iš trijų alternatyvų, pagal kurią daliai žmonių atlygis „į rankas“ mažės.
Susitikime pasisakęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad NPD, atsižvelgiant į kainų kilimą, reikėtų didinti bent 75 eurais. „Prezidento nuomone, NPD konceptualiai turėtų augti sparčiau nei MMA, todėl, vertindami šias tris alternatyvas, matome, kad antruoju atveju NPD augimas yra gana mažas. Trečiosios alternatyvos kryptis yra teisinga, bet perskirstymo metodas yra neteisingas, nes pajamos mažės tiems, kurie uždirba vos daugiau nei 1 VDU“, – sakė jis.
Kartu būtų svarstomi individualaus NPD neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims pokyčiai.
Šiuo metu 30–35 proc. darbingumą turintiems asmenims NPD siekia 600 eurų, 0–25 proc. darbingumą – 645 eurus. Lietuvoje yra 45 tūkst. ribotą darbingumą turinčių asmenų.
Sprendimas dėl individualaus NPD taikymo neįgaliesiems bus pasirinktas sutarus dėl pagrindinio NPD taikymo modelio.
Už brangias dovanas tektų mokėti mokesčius
Finansų ministerija taip pat apžvelgė ir siūlomą naują dovanų deklaravimo tvarką. Šiuo metu dėl netinkamai deklaruojamų dovanų ar netikslios jų vertės nustatymo biudžetas praranda apie 60–70 mln. eurų.
Pagal dabartinę tvarką, dovanos, gautos iš šeimos narių ir kitų artimųjų, nėra apmokestinamos. Iš kitų gyventojų gaunamoms dovanoms taikoma 2,5 tūkst. eurų per metus riba – gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos tik šią sumą viršijančios dovanos. Darbdavių dovanos, viršijančios 200 eurų per metus, taip pat yra apmokestinamos.
Per metus iš artimųjų gaunamų dovanų vertė sudaro 461,4 mln. eurų. Beveik 90 proc. šalyje sudaromų dovanojimo sandorių vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Matuojant pagal vertę, tokie sandoriai atsakingi už 42 proc. visos dovanų vertės. Vis dėlto didžiausios, 500 tūkst. eurų vertę viršijančios dovanos, sudaro apie penktadalį visų dovanų vertės.
Finansų minsiterija siūlo įvesti maksimalią mokestinę ribą dovanoms iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, vaikaičių, kuri turėtų neviršyti 200–500 tūkst. eurų ribų. Dėl tikslios ribos būtų nuspręsta vėliau.
Iš brolių ir seserų gaunamoms dovanoms būtų nustatyta dar žemesnė riba – 100 tūkst. eurų per metus.
Dabartinė tvarka būtų palikta galioti dovanoms iš kitų gyventojų ar darbdavių.
Daugiausiai uždirbantiems – „solidarumo mokestis“
Susitikime pasiūlyta ir dar viena alternatyva – vadinamasis „solidarumo mokestis“ daugiausiai uždirbantiems.
Pagal Finansų ministerijos siūlymą, jis būtų taikomas visų rūšių apmokestinamoms pajamoms, kurios viršija 150 VDU per metus. Preliminariai tarifas galėtų būti apie 3 proc., šis dydis galėtų būti patikslintas jau priėmus tokį siūlymą.
Toks siūlymas motyvuojamas tuo, kad dabartinė mokesčių tvarka, turinti progresyvių mokesčių bruožų, nėra pakankamai teisinga.
„Atsižvelgiant į poreikį papildomai prisidėti siekiant atsigavimo po pandeminės situacijos, esamas galimybes solidariai labiau prisidėti tiems, kurie gauna didesnes pajamas ir jau taikomus progresinius tarifus, svarstytina nustatyti solidarumo mokestį“, – sakė R.Bilkštytė.
Viceministrės teigimu, dabartiniai progresniai mokesčiai yra iškraipantys ir sudarantys sąlygas pajamų arbitražui. „Buvo siūlymų apmokestinti nuo kito slenksčio, pridėti papildomą progresinį slenkstį skirtingai veiklai. Jeigu būtų įvesti skirtingi slenksčiai kiekvienai pajamų daliai, manome, kad būtų pakankamai sąlygų išskaidyti savo pajamas“, – teigė ji.
Iš SADM – nauji pasiūlymai savarankiškai dirbantiesiems
Siūlomus naujus mokestinius pakeitimus pristatė ir SADM atstovai. Šie daugiausia lietė savarankiškai dirbančius asmenis. Ministerijos duomenimis, savarankiškai su pažyma dirbančių asmenų per trejus metus nuo 2017 m. padaugėjo 43 proc.
Savarankiškai dirbantys asmenys sumoka gerokai mažiau įmokų, nei vėliau gauna išmokų. SADM viceministro Audriaus Bitino teigimu, tokių asmenų draudimo balansas yra neigiamas ir siekia -72 mln. eurų.
Ministerija siūlo apsvarstyti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomų „Sodros“ įmokų „lubų“ suvienodinimą.
Šiandien dirbantiems pagal darbo sutartį asmenims taikomos „Sodros“ įmokų lubos siekia 60 VDU, o savarankiškai dirbantiems taikoma 43 VDU. Savarankiškai dirbantiems pajamos iš skirtingų veiklų nėra sumuojamos. Bet yra sumuojamos dirbantiems pagal darbo sutartį.
Savarankiškai dirbančių asmenų, kurių „Sodrai“ deklaruota suma viršija 43 VDU, yra apie 1,8 tūkst., tačiau jų deklaruojamos pajamos (95 mln. eurų) sudaro apie 20 proc. visų individualiai dirbančiųjų pajamų. Preliminariai dėl „Sodros“ lubų išimties ši institucija netenka 4,7 mln. eurų per metus.
„Būtų tikslinga suvienodinti ribas tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartį, tiek savarankiškai dirbančiųjų ir taikyti jas visoms pajamoms. Kol kas nešnekame apie dirbančius su verslo liudijimu“, – teigė A.Bitinas.
Kartu su įmokų „lubų“ – maksimalių įmokų – įvedimu, siūlomas ir minimalių įmokų (vadinamųjų „grindų“) įvedimas nedarbo, ligos ir motinystės draudimui. Šiuo metu minimalios įmokos taikomos dirbantiems pagal darbo sutartį ir yra lygios MMA. O savarankiškai dirbantiems ši tvarka netaikoma.
80 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų šiandien moka mažesnes įmokas nei nuo MMA. Finansiniai netekimai dėl „Sodros“ įmokų „grindų“ išimčių gali siekti nuo 12,6 iki 20,9 mln. eurų. per metus.
SADM siūlo, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys ligos, motinystės ir nedarbo draudimui mokėtų minimalias įmokas.
„Tai būtų naudinga tuo, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys įgytų bent jau minimalias garantijas į socialinio draudimo išmokas, atsiradus socialinei rizikai. Išmokos būtų savalaikės, jas asmenys gautų iš karto įvykus draudiminiam įvykiui. Žinome, kad šiandien savarankiškai dirbančiųjų įmokos deklaruojamos tik kartą metuose, taigi išmokos išmokamos pasibaigus finansiniams metams. Dabartinė sistema neužtikrina socialinio draudimo principo – savalaikės pagalbos“, – sakė A.Bitinas.
Tokiu būdu minimalias socialines garantijas įgytų 48 tūkst. asmenų.
Dar vienas SADM pasiūlymas – mokestinių bazių peržiūra. Šiandien dirbantys su darbo sutartimi „Sodrai“ moka nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų. Pagal kitus modelius dažnai mokama mažiau, pavyzdžiui, besiverčiantieji individualią veikla pagal pažymą ir ūkininkai moka nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Finansiniai netekimai dėl tokių išimčių preliminariai biudžetui kainuoja apie 19,71 mln. eurų per metus. SADM siūlo visas mokestines bazes suvienodinti, išimtis galiotų dirbantiems pagal verslo liudijimą.
Visus individualiai dirbančius siūlo įtraukti į nedarbo išmokų sistemą
Dar vienas SADM siūlymas suteiktų savarankiškai dirbantiesiems daugiau socialinių garantijų – norima į socialinio nedarbo draudimo sistemą įtraukti ir juos.
Šiuo metu tokio tipo draudimu draudžiami ne visi savarankiškai dirbantieji – jis netaikomas ūkininkams ir vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą.
Siūloma tvarka paliestų 6 tūkst. ūkininkų ir jų partnerių bei 45 tūkst. individualia veikla pagal pažymą dirbančių žmonių.
„Kadangi šie asmenys neturėjo draudimo, valstybė buvo priversta sukurti papildomas schemas. Dėl pandemijos savarankiškai dirbantiems žmonėms valstybė išmokėjo 243 mln. eurų pirmojo ir antrojo karantino metu. Tai palietė 77 tūkst. asmenų. Skaičiai pakankamai dideli. Tad klausimas, ar nebūtų tikslinga įvesti nedarbo išmokas“, – sakė A.Bitinas.
Siūloma tvarka paliestų 55 tūkst. asmenų. Išimtis vėlgi būtų taikoma pagal verslo liudijimą dirbantiems asmenims – jie šia tvarka pasinaudoti negalėtų.
20 proc. daugiausiai uždirbančių gauna 40 proc. visų pajamų
Pasak pajamų nelygybės mažinimo plėtros programos vadovės Eglės Čeponytės, šiandien GINI koeficientas, pagal kurį skaičiuojama pajamų nelygybės padėtis, mūsų šalyje yra vienas didžiausių ES. Pastaraisiais metais situacija gerėjo, tačiau Lietuva lieka priešpaskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių.
„Prognozuojame, kad 2020 m. kriziniais metais matysime reikšmingą pajamų nelygybės šalyje sumažėjimą, tačiau 2021 m., po krizės, matysime taip vadinamą „atšokimą“. Augant rinkos pajamoms ir ekonomikai vėl matysime pajamų nelygybės padidėjimą“, – sakė specialistė.
Kitas svarbus pajamų nelygybės matavimo rodiklis yra santykis tarp 20 proc. didžiausias tarp 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų. Jis Lietuvoje taip pat yra gana aukštas ir siekia 6,4 karto. ES vidurkis yra 5.
Pastaraisiais metais šis rodiklis mažėjo, tačiau šį mažėjimą E.Čeponytė sieja su tuo, kad mažėjo atskirtis tarp viduriniosios klasės ir skurdžiausių šalies gyventojų.
20 proc. skurdžiausių gyventojų disponuoja apie 7 proc. šalyje disponuojamų pajamų. O 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių žmonių disponuoja 42 proc. šalyje disponuojamų pajamų.
2020 m. 8 proc. visų dirbančiųjų susidūrė su skurdo rizika.
Lietuva yra išsikėlusi tikslą šalies GINI koeficientą per dešimtmetį sumažinti nuo 35,1 iki ES vidurkio, kuris siekia 30,1 proc.
„Orientuojamės, kad pasiektume „sveiką“ pajamų nelygybės lygį, kad jis siektų ES vidurkį“, – sakė E.Čeponytė.
