Ketvirtadienį Seime buvo pristatytas tik vienas iš G.Nausėdos pateiktų įstatymų projektų dėl vienkartinės išmokos vaikams. Šalies vadovas siūlo, kad vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.
Šiam projektui pritarta po pateikimo, tačiau parlamentarai atsisakė svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka, skirtingai nei iš pradžių siūlė G.Nausėda. Pasiūlymui įvertinti Seimo nariai paprašė ir Vyriausybės išvados, jis į parlamento posėdžių salę grįš birželio 2 dieną.
Kiti projektai dėl GPM tarifo mažinimo ir NPD didinimo Seime net nebuvo pristatyti, nes išvados jiems nepateikė parlamento Teisės departamentas. Jų pateikimas turėtų vykti kitą savaitę.
Kritikuoja skubą ir pasekmes ekonomikai
Premjeras S.Skvernelis prieš Seimo posėdį sakė, kad atsargiai žiūri į pasiūlymus, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį ekonomikai.
„Norėtume laikytis to paties principo, kad šiandien daromi sprendimai neužprogramuotų ilgalaikių pasekmių kitiems metams, dar kitiems metams, kitų Vyriausybių veiklai. Todėl reikės čia labai rimtos diskusijos“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.
Pasak jo, pasiūlytų projektų, kurių įgyvendinimui reikėtų apie pusės milijardo eurų, nepavyks priimti ypatingos skubos tvarka, kaip kad nori šalies vadovas.
„Čia, be jokios abejonės, bus reikalinga Vyriausybės išvada, tai reikės tą procedūrą atlikti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Seimas turi savo darbo tvarką ir tikrai norėtųsi, kad su tokiais įstatymais, kurie gali labai paveikti mūsų visų gyvenimą ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu kalbame apie mokesčių mažinimą, mokesčių sistemos keitimą, turėtų bent sudaryti galimybę susipažinti Seimo nariams“, – teigė jis.
S.Skvernelis pabrėžė, kad visi Vyriausybės sprendimai, priimti valdant COVID-19 krizę, yra ne ilgalaikio poveikio.
„Mes nedarome sprendimų, kurie atsilieptų kitų metų biudžeto projektui, pajamoms, išlaidoms, tai tokio principo reikėtų laikytis. Mes tikrai prieštaraujame kaip Vyriausybė ir nepalaikome visų sprendimų, kurie užprogramuotų ilgalaikį poveikį mūsų ekonomikai, mūsų finansams ateityje“, – tvirtino premjeras.
Be ketvirtadienį pateikto siūlymo dėl vienkartinių išmokų vaikams, prezidentas siūlo laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio.
G.Nausėda taip pat pasiūlė ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.
R.Karbauskis teigė, kad dėl situacijos, jog įstatymų projektai pateikti prieš dieną iki pristatymo Seime, atsakinga prezidento komanda.
„Tikriausiai taip neturėtų būti, kad išvakarėse, 16.20 val., yra registruojamas projektas. Dalis Seimo narių su juo nesusipažinę, ateina į Seimą prezidento patarėjas, pasako, kad priimkit ypatingos skubos tvarka, tai yra šiandien, kad skirkite labai svarbiems reikalams pusę milijardo eurų.
Tai yra nerimta ir taip būti neturėtų. Aišku, tai pretenzijos ne prezidentui, o jo komandai. Arba tie žmonės iš mūsų juokiasi, arba jie nesupranta, kaip viskas turi būti padaryta“, – žurnalistams Seime sakė R.Karbauskis.
Jis abejojo prezidento siūlymu laikinai mažinti GPM, nes, anot politiko, dėl to didesnę naudą gautų uždirbantieji daugiau.
„Diskusija bus Seime, matyt, būtent tuo aspektu – ką mes norime paremti. Ar mes iš tikrųjų pinigus papildomus skiriame tam, kad vartojimą padidintume, o vartojimas padidės tokiu atveju, jeigu gaus tie žmonės, kurie atlyginimai yra mažesni“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Išmokos vaikams
Šalies vadovo atstovai teigia, kad minėtais siūlymais atsižvelgiant į neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį siekiama laikinai padidinti darbuotojų pajamas, skatinti vartojimą ir išsaugoti darbo vietas.
Pristatydamas iniciatyvą dėl vienkartinės išmokos vaikams prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad vaikus auginančių šeimų padėtis ir gerovė ypač jautri pajamų svyravymams, todėl šiai visuomenės grupei reikia padėti.
„Rizika patirti skurdą ir santykinai mažos vidutinės disponuojamos pajamos suponuoja tikslingumą COVID-19 krizės laikotarpiu numatyti papildomas pajamas ir šiai visuomenės grupei, nes vaikus auginančios šeimos yra viena daugiausia poreikių turinčių ir daugiausia lėšų vartojimui skiriančių visuomenės grupių“, – teigė G.Nausėdos atstovas.
Prezidentūros duomenimis, 120 eurų išmoką gautų apie 507 tūkst. vaikų, arba 330 tūkst. šeimų. Didesnę – 200 eurų – išmoką gautų 134 tūkst. vaikų, arba 60 tūkst. šeimų.
„Ši išmoka yra ne tik tiesioginė finansinė pagalba vaikus auginančioms šeimoms, bet yra labai reikšminga priemonė darant teigiamą poveikį gyventojų lūkesčiams, kurie COVID-19 krizės akivaizdoje žymiai pablogėjo“, –sakė S.Krėpšta.
Nors projektą po pateikimo palaikė 80 iš balsavusių 93 parlamentarų, Seimo salėje daugiausia skambėjo opozicijos atstovų kritika pasiūlymui.
„Politiškai yra labai patrauklu dalinti valdiškas dovanas, tačiau turime atsakingai skaičiuoti mokesčių mokėtojų pinigus“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.
„Žinia, kuri siunčiama šiandien, yra tokia, kad valstybė pasirūpins jumis per išmokas, o dirbantieji liks užstrigę su savo problemomis. Kokią žinią apie gerovės valstybę siunčia tiek Vyriausybė, tiek Prezidentūra, kad mes išmesime jums pinigus į kišenę, o ekonomika turi kapstytis pati?“ – kalbėjo liberalas Simonas Gentvilas.