Vasario pabaigoje finansų ministrė Gintarė Skaistė paskelbė, kad dėl mokesčių lengvatų valstybės biudžetas kasmet negauna net 2,2 mlrd. eurų. Ministrė problemos buvo nusiteikusi imtis ryžtingai ir pristatė ir ambicingą planą – iš beveik 40 ekspertų sudaryta darbo grupė peržiūrės lengvatų už 800 mln. eurų ir nutars, kurių reikia atsisakyti.
Tačiau ekspertų būriui, dar nė neprisėdusiam braukyti šiuo metu galiojančių lengvatų, darbo krūvis, regis, išaugs. Praėjusią savaitę ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės iniciatyva į Seimo darbotvarkę grąžintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui klausimas.
Dar pernai kartu su premjere tokį įstatymo projektą registravęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad maitinimo paslaugas teikiančiam verslui 9 proc. PVM lengvata siūloma reaguojant į vis dar sudėtingas ekonomikos perspektyvas.
Lietuvoje šiuo metu galioja 21 proc. PVM tarifas.
Tačiau darbo savaitė, prasidėjusi nuo svarstymų apie vieną lengvatą, pasibaigė jau su trimis iniciatyvomis. Premjerė, paklausta žurnalistų apie kitas galimas lengvatas, paminėjo ir renginių organizavimo sektorių, o iki savaitės pabaigos „darbiečiai“ registravo įstatymo pataisą, siūlančią 9 proc. PVM tarifą taikyti sporto klubams ir kitoms sporto paslaugoms. Bet ir tai dar ne pabaiga. Seimo BFK nariai šią savaitę apsvarstys ir daugiau lengvatų.
Ekonomistai įspėja, kad tokių iniciatyvų pliūpsnis gali atverti Pandoros skrynią – naujų PVM lengvatų siūlymams nebus galo, nes nukentėjusių sektorių yra ir daugiau. Tikslingiau, jų nuomone, būtų subsidijos. Valdantieji kritikos sulaukė ir dėl per mėnesį kardinaliai pasikeitusios retorikos – nuo lengvatų skaičiaus mažinimo peršokti prie jų didinimo.
Mokesčių lengvatos – ir maitinimo įstaigoms, ir atlikėjams
Argumentuodami naujos PVM lengvatos būtinybę politikai paprastai žada, kad ją pritaikius gyventojams atpigs prekės ar paslaugos. Šį kartą situacija kita. Žemesnį mokesčio tarifą valdantieji siūlo kaip papildomą paramos priemonę nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiam verslui atsigauti. Lengvatos būtų laikinos – truktų pusantrų metų, o įsigaliotų šią vasarą, kai verslai, tikėtina, jau būtų atnaujinę savo veiklą.
PVM lengvatų įvedimas labiausiai nukentėjusiems sektoriams būtų viena iš pagalbos priemonių, spartinanti verslo atsigavimą po sudėtingo laikotarpio, – sakė ministrė.
„Turint omenyje pandemijos sukeltą ekonominį šoką ir neapibrėžtumą, kurio, panašu, greitu metu įveikti nepavyks, PVM lengvatų įvedimas labiausiai nukentėjusiems sektoriams, ką pažymėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė, galėtų būti viena iš pagalbos verslui priemonių, spartinanti verslo atsigavimą po sudėtingo laikotarpio. Tokios lengvatos būtų terminuotos – įvedamos tik pusantrų metų laikotarpiui“, – 15min komentavo finansų ministrė G.Skaistė.
Pasak jos, Europos Komisijos, Šiaurės investicijų banko ir kitų tarptautinių institucijų pozicija, kad šiuo metu reikia skatinti ekonomiką, vidaus vartojimą, išsaugoti darbo vietas.
„Suprantame, jog didžioji dalis verslų susiduria su sunkumais, todėl tokia laikina pagalbos priemonė, jei jai bus pritarta, galėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir galimybę kvėpuoti laisviau“, – mano ministrė.
Tokia laikina pagalbos priemonė, jei jai bus pritarta, galėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir galimybę kvėpuoti laisviau, – mano ministrė.
Konservatorius M.Majauskas 15min informavo, kad PVM įstatymo pakeitimo projektas bus svarstomas šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Tiesa, sumažintą 9 proc. tarifą siūloma taikyti ne tik maitinimo paslaugoms, bet dar kelioms sritims – nuo renginių organizavimo iki sporto klubų ir atlikėjų paslaugų.
„Siūlysiu komiteto nariams nustatyti sumažintą 9 procentų tarifą maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, išskyrus tas paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais. Taip pat visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių bei sporto klubų lankymui.
Taip pat aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius teikiamoms atlikimo paslaugoms“, – vardijo M.Majauskas.
Jis tvirtino siūlysiantis laikinas lengvatas, kurios galiotų nuo šių metų liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Argumentuojama, kad, pavyzdžiui, žemesnį PVM tarifą kavinėms ir restoranams taiko daugelis Europos Sąjungos šalių.
Pasigenda valdančiųjų nuoseklumo
Tačiau, ar apie plačią mokestinių lengvatų puokštę prabilusi centro dešinės Vyriausybė neprieštarauja savo pačios nusistatytam kursui – lengvatų kiekį mažinti? Į tai dėmesį atkreipia ir ekonomistai, ir opozicija.
„PVM lengvatų pasiūlymus vertinu gana neigiamai, nes neseniai Finansų ministerija buvo paskelbusi apie ambicingą planą peržiūrėti lengvatas. Kone kitą dieną matome, kad tų lengvatų ne tik nesumažės, bet gali net ir išaugti. Trūksta tam tikro tęstinumo, nes jei jau pradėta kalbėti apie lengvatų mažinimą, gal reikia ir eiti tuo keliu“, – kalbėdamas su 15min Vyriausybės planus kritikavo banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis pasigenda ir įtikinančio pagrindimo, kodėl reikėtų mažinti būtent PVM, o ne tarkime Gyventojų pajamų mokestį (GPM) ar kitus.
Finansų ministerija buvo paskelbusi apie ambicingą planą peržiūrėti lengvatas. Kone kitą dieną matome, kad tų lengvatų ne tik nesumažės, bet gali net ir išaugti, – sakė Ž.Mauricas.
Nuoseklumo iš naujosios Vyriausybės, komunikavusios apie lengvatų peržiūrėjimą mažinimo linkme, pasigenda ir „valstietis“ Lukas Savickas, nors opozicija naujoms lengvatos nelinkusi prieštarauti.
Pasak jo, iki šiol dabartinė Vyriausybė nesiūlė jokių pokarantininių pagalbos priemonių verslui atsigauti. Tiesa, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė I.Šimonytės ir M.Majausko pasiūlytai lengvatai pernai nepritarė, tačiau L.Savickas tikino, jog tuo metu nuspręsta taikyti kitas priemones.
„Klausimas, pagal kurį modelį judame. Mokesčių lengvata – beveik 100 mln. eurų vertės (90 mln. eurų – 15min pastaba), tai didžiulė suma, natūralu, kad praėjusi Vyriausybė vertino finansines įtakas ir turėjo rinktis: pamatėme, kad mūsų pasiūlytos priemonės sektoriams pagelbėti atsigauti teisingesnės – kuponai, NT dalinė kompensavimo priemonė, daugelis kitų, kurias adaptavome pagal situaciją. Šiuo metu nematau papildomų priemonių įvairovės, dėl to judama prie mokesčių lengvatų“, – 15min dėstė L.Savickas.
Jis tvirtino, kad frakcija vertins visus pasiūlymus, o savo ruožtu registravo Užimtumo įstatymo pataisas dėl subsidijų mokėjimo po prastovų.
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis žinią apie siūlomas PVM lengvatas pasitiko dvejopomis emocijomis: siūlymas jį nudžiugino, o pasikeitęs valdančiųjų požiūris į tokią pagalbos priemonę verslui – nustebino. Šių metų pradžioje pasiūlę PVM lengvatas dviem sektoriams LVK vadovai buvo sukritikuoti.
„Kai šių metų pradžioje pirmieji pasiūlėme lengvatinį PVM tarifą kaip popandeminę priemonę turizmui ir sanatoriniam sektoriui, iš Seimo komiteto pirmininko M.Majausko susilaukėme kritikos“, – prisimena A.Romanovskis.
„Atlaisvinus karantino suvaržymus šiais pakeitimais būtų paremti nuo pandemijos labiausiai nukentėję ekonomikos sektoriai. Nepaprastos ekonominės padėties metu turime būti pasiruošę reaguoti į besikeičiančias aplinkybęs ir priimti atsakingus sprendimus“, – paklaustas, ar siūlomos lengvatos nesikerta su valdančiųjų išsakyta pozicija mažinti lengvatų skaičių, lakoniškai pakomentavo M.Majauskas.
G.Skaistė pritarė, kad ši priemonė siūloma atsižvelgiant į platesnį kontekstą.
„Visus pasiūlymus dar vertins ir Vyriausybė, be to, neaišku, ar jiems vėliau bus pritarta Seime. Tačiau kalbėdami apie lengvatų, kaip pagalbos verslui priemonės įvedimą, turime taip pat nepamiršti ir platesnio konteksto.
Nors vakcinacijos procesas ir prasidėjo, tačiau šiandien matome, jog epidemiologinė situacija negerėja, karantinas vis dar pratęsiamas, o tai natūraliai atsiliepia ir šalies verslui. Todėl esame priversti ieškoti papildomų sprendimų bei paramos galimybių labiausiai nukentėjusioms grupėms“, – kalbėjo ministrė.
Ekspertai įspėja: galima paleisti iš butelio džiną
Visgi ekonomistai įžvelgia ne vieną riziką dėl naujų PVM lengvatų įvedimo. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį, kad ši lengvata galios visoms sektoriaus įmonėms – net ir toms, kurios nukentėjo mažiau.
Pavyzdžiui, jis atkreipia dėmesį į Palangos apgyvendinimo ir maitinimo sektorių, kuriam praėjęs vasaros sezonas buvo ypač geras ir, tikėtina, sėkmingas bus ir šiemet.
„Tad jiems skirti lengvatas netikslinga, nes iš biudžeto išmetami pinigai paremti tiems, kurie nenukentės. Vertėtų svarstyti ne PVM lengvatą, o fiksuoto dydžio išmoką, kuri kažkiek susieta su praradimais. Mūsų biudžeto išlaidos labai didelės, pajamos menkos ir dar prisiimamos kompensacinės išlaidos. Gresia labai prasta fiskaline situacija“, – 15min sakė A.Bartkus.
O didžiausia problema, kurią mini ekspertai, kad pradėjus Seime svarstyti tokias lengvatas vieniems sektoriams, pasipiltų prašymai sumažinti PVM tarifą ir kitiems.
„Tokios lengvatos turėtų ilgalaikį neigiamą poveikį finansų sistemai, nes vieniems sektoriams suteikus lengvatą, atsirastų kitų lygesnių už lygius ir jie irgi pradėtų prašyti. Išleidus džiną iš butelio, galime įsivelti į lengvatų istoriją, nukreipti įdėmesį nuo svarbių dalykų ekonomikoje ir padidinti korupciją.
Dėmesys būtų sutelktas ne į verslo sąlygų gerinimą ar kaip daugiau pajamų uždirbti ir atsigauti, bet į lobizmą: atsirastų šviežios mėsos ir kiti sektoriai, kurie bruzdėtų, kodėl mums nėra lengvatų, kažkas sugalvotų lengvatą maisto produktams ir taip pasaka be galo“, – rimtą grėsmę įžvelgia Ž.Mauricas.
Vieniems sektoriams suteikus lengvatą, atsirastų kitų lygesnių už lygius ir jie irgi pradėtų prašyti lengvatų, – mano Ž.Mauricas.
Ir išties, politikai, verslo asociacijos jau rengia sąrašus, kokių dar PVM lengvatų reikėtų Lietuvoje. „Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pranešime spaudai atskleidė, kad partija svarsto registruoti pasiūlymą dėl laikino PVM sumažinimo kultūros, laisvalaikio paslaugoms.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius 15min sakė, kad Lietuvoje galėtų galioti žemesnis PVM tarifas šviežiai ir šaldytai mėsai. Lietuvos verslo konfederacija dar sausį siūlė įvesti nulinį PVM tarifą užsieniečių apgyvendinimui ir 5 proc. – SPA ir sveikatingumo centrų paslaugoms. O viešbučiai, kuriems šiuo metu galiojanti 9 proc. PVM lengvata baigiasi šių metų pabaigoje, pageidautų ją prasitęsti ir toliau.
Be to, nukentėjusių sektorių yra ir daugiau – kelionių agentūros, tarpmiestinių keleivių vežėjai ir kiti.
Grėsmę, kad politikai šoks registruoti ir kitas PVM lengvatas, įžvelgia ir A.Butkevičius, pabrėžiantis, kad jis palaikytų tik PVM lengvatą maitinimo įstaigoms.
„Aš bijau, kad Seimo nariai priregistruos ir kitų PVM mokesčių tarifų mažinimų. Jeigu nebus tvirto politinio sutarimo valdančioje daugumoje, tai gali sugriūti įstatymo priėmimas. Jei bus kitiems (PVM lengvatoms – 15min pastaba) pritarta, bus blogai, nes kol kas tik visuomeninį maitinimą palaikau“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Atrišus lengvatų maišą gali pasipilti ir kitokių paramos formų reikalavimai. A.Bartkus nuogąstauja, kad atsirastų ne tik daugiau naujų PVM lengvatų pasiūlymų, bet prasidės prašymai papildomai paremti ir kitas nuo pandemijos nukentėjusias grupes – didinti NPD, labiau paremti šeimas, auginančias vaikus.
Laikinos lengvatos kartais virsta nuolatinėmis
Dalis ekonomistų PVM lengvatas, kaip laikiną priemonę padėti atsigauti labiausiai nukentėjusiems sektoriams, linkę palaikyti, tačiau ir jie įžvelgia rizikų.
Finansų ministerijos sudarytoje mokesčių lengvatas peržiūrinčioje darbo grupėje dirbantis „Ernst&Young“ mokesčių partneris Kęstutis Lisauskas 15min tvirtino, kad įprastais laikais pasisakytų neigiamai prieš PVM lengvatas, bet šiandieninėje situacijoje, kai šie trys sektoriai yra ties žlugimo riba, tai vienokia ar kitokia paramos forma jiems yra reikalinga. Visgi mokesčių ekspertas pripažįsta labiau linkstantis prie subsidijų verslui varianto.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laikosi panašios nuomonės: PVM lengvatos labai neefektyvios, nerekomenduojamos ir gerais laikais iškraipo konkurenciją, tačiau šiandien siūlomas PVM lengvatą jis vertina neutraliai – kaip galimą laikiną paramą sustiprinti įmones pasibaigus karantinui. Juo labiau, kad tokiu būdu būtų galima padėti keliems sektoriams, kurie daugiausiai sumokėjo, kad būtų apsaugota visa visuomenė.
„Tačiau vienas svarbiausių aspektų, kaip ir kiek jos galios, nes kai suteiki vieną kartą lengvatą, jos atsisakyti labai sudėtinga, ką matėme ne kartą“, – mano N.Mačiulis.
Tad dar viena grėsmė, kurią įžvelgia ekspertai – laikinos PVM lengvatos gali virsti nuolatinėmis. Tokių pavyzdžių būta ne vieno. A.Butkevičius primena, kad iki šiol vis pratęsiama PVM lengvata šildymui. Viešbučiai, tikėtina, taip pat prašys pratęsti jiems taikomą 9 proc. lengvatą.
„Trumpalaikiai dalykai kartais virsta ilgalaikiais“, – pripažįsta A.Butkevičius.
Finansuos skolintomis lėšomis
Kiek naujos lengvatos galėtų kainuoti valstybės biudžetui šiuo metu skaičiuojama, tačiau jau dabar aišku, kad sumos bus reikšmingos. Vien tik viena lengvata – I.Šimonytės ir M.Majausko pernai registruota PVM lengvata maitinimo sektoriui – biudžete pareikalautų 90 mln. eurų.
Naujas išlaidas tektų dengti skolintomis lėšomis. „Turint omenyje, jog biudžeto deficitas yra 7 proc. BVP, visas papildomų lėšų ieškojimas yra skolinimas, net jei ir gana palankiai. Žinant, jog valstybė jau skolinosi pinigų įvairioms pagalbos priemonėms pandemijos pasekmėms suvaldyti, tikėtina, kad ir šių PVM lengvatų padengimams galėtume pasiskolinti, o tos lėšos būtų įtrauktos į gegužę ketinamą tikslinti biudžetą”, – sakė G.Skaistė.
„Be to, šiuo laiku galimybės skolintis yra tikrai palankios, nėra taikoma Stabilumo pakto taisyklė (SPT) ir panašu, jog grįžti prie fiskalinio tvarumo turėsime pradėti nuo 2023 m.“, – kalbėjo ministrė.
Tačiau ekonomistai įspėja, kad yra grėsmė, jog galiausiai naujos lengvatos privestų prie išaugusios valstybės skolos ir naujų mokesčių, kuriais būtų bandoma apkamšyti biudžeto skyles nesurinkus pajamų.
Alternatyva: plėsti subsidijas, leisti dirbti persirgusiems
PVM lengvatą valdantieji siūlo, kaip pagalbos priemonę atsigauti po karantino, tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad dalis įmonių jos nesulauks.
„Parama skirta sušvelninti pandemijos poveikį, o PVM lengvata skirta padėti po pandemijos, bet gal ne visi sulauks šviesaus rytojaus. Įsikurs naujos įmonės, kurios nenukentėjo, bet ir jos gaus lengvatą. Truputį šaudymas pro šoną. Klausimas, kaip maža ekonomika, turinti mažus resursus, pradeda dalyti lengvatas – neaiški ilgalaikė strategija, nes dar ir šešėlis auga, kadangi dėl ribojimų verslas į šešėlį pasitraukia”, – įspėja Ž.Mauricas.
„Tokia PVM lengvata padės maitinimo sektoriui, pramogų tik tada, kai baigsis karantinas ir tik stipriausiems, kurie išgyvens ilgą karantiną. Bus tokių, kurie nesulauks karantino ir mokestinės lengvatos”, – pritaria N.Mačiulis.
Beje, naujas PVM lengvatas kritikuojantys ekspertai pabrėžia, kad jie ne prieš pagalbą verslui – padėti verslui būtina, tačiau tam yra ir efektyvesnių priemonių.
Bus tokių, kurie nesulauks karantino ir mokestinės lengvatos, – sako N.Mačiulis.
Ž.Mauricas pataria verčiau skirti daugiau tiesioginės paramos ir praplėsti ratą įmonių, kurios galėtų naudotis paramos paketu verslui, įtraukiant ir didesnes įmones. Dar vienas patarimas – užsibrėžti atsivėrimo datą, o jei bus norima tęsti ribojimus, tam tikriems sektoriams skirti daugiau finansų.
Tuo tarpu A.Bartkus siūlo išbandyti ir drąsesnes priemones – pavyzdžiui, leisti sporto klubuose sportuoti pasiskiepijusiems ir persirgusiems žmonėms.
Nors labiausiai valdantieji nemėgsta dairytis į buvusios valdžios sprendimus, vertėtų prisiminti ir S.Skvernelio Vyriausybės sugalvotas priemones skatinti vartojimą bei gerai įvertintas turizmo sektoriaus – pavyzdžiui, dovanų kuponus medikams poilsiui šalies viešbučiuose.
A.Romanovskis, paklaustas, kodėl PVM lengvatos verslas norėtų labiau negu subsidijos, atkreipia dėmesį į stipriai vėluojančią paramą verslui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, sausį paskelbusi subsidijų dalijimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms startą, skelbė, kad 150 mln. eurų bus išdalyta per kelias savaites. Prabėgo trys mėnesiui, tačiau iš numatyto krepšelio paskirstyta vos 30 mln. eurų. Tai dar viena problema, kurią dabartinė Vyriausybė turėtų išspręsti kuo greičiau.
Kuo PVM lengvata geriau nei subsidija? Tuo geriau, kad subsidijos neateina, – pabrėžia A.Romanovskis.
„Kuo PVM lengvata geriau nei subsidija? Tuo geriau, kad subsidijos neateina. Be to, net veiklos, kurios atlaisvintos, susiduria su vartojimo problema, o ši priemonė paskatintų vartojimą. Verslui nereikia subsidijų, reikia galimybės veikti – verslas viską užsidirbs, jei paskatins vartojimą per tokias priemones, kaip žemesnis PVM tarifas”, – įsitikinęs A.Romanovskis.
Verslas žemesnį PVM tarifą sveikintų. Ekspertai mato nemažai rizikų. O prieštaringus planus pristatančiai Vyriausybei vertėtų apsispręsti, kuriuo keliu eiti: kai viena ranka bandai sumažinti lengvatų skaičių, o kita ranka – kuri naujų, galutinis rezultatas atrodo gana miglotai.
