Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Valdžia davė, verslas negavo

Vyriausybės nariai giriasi, kad pagal skatinimo priemonių planą verslui jau išmokėta 2,4 mlrd. litų ir net skaičiuoja, kiek tūkstančių darbo vietų jie neva išgelbėjo. O verslas teigia, kad skaičiai yra laužti iš piršto – šios lėšos nesiekia nė milijardo litų, be to, priskaičiuoti ankstesnių metų projektai.
Jeigu, pavyzdžiui, kokiam nors statomam objektui skirta  3 mln. litų parama, tačiau kol jis bus pastatyas praeis dar keli metai, o politikai skelbia, o politikai skelbia, kad tie pinigai jau panaudoti.
Jeigu, pavyzdžiui, kokiam nors statomam objektui skirta 3 mln. litų parama, tačiau kol jis bus pastatyas praeis dar keli metai, o politikai skelbia, o politikai skelbia, kad tie pinigai jau panaudoti. / LŽ nuotr.

Pristatydamas Ekonomikos skatinimo plano (ESP) rezultatus ūkio ministras Dainius Kreivys džiaugėsi neva itin sėkmingu jo įgyvendinimu, ypač paramos panaudojimu eksporto sektoriuje. Jo teigimu, per 9 mėnesius per ūkio skatinimo priemones realizuota per 2,4 mlrd. litų iš daugiau kaip 5 mlrd. litų sumos, arba 40 proc. plano.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir ūkio ministras D.Kreivys tvirtina, kad ypač sėkminga parama eksportui. Nors portale Skatinimoplanas.lt nurodyta, kad iš 100 mln. litų paramos pervesta vos 1 mln. litų, politikai jau džiaugiasi, jog iki metų pabaigos bus išdalyta visa suma. Beje, sutarčių kol kas pasirašyta su eksportuojančiomis įmonėmis tik 20 mln. litų sumai, nors paraiškų pateikta dėl 175 mln. litų.

Ministro pirmininko tarnybos Visuomenės informavimo departamento išplatintame pranešime teigiama, esą Finansų ministerijos duomenimis, ekonomikos skatinimui Vyriausybė sumaniai panaudoja Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus. „Būtina pažymėti, kad vien tik per šiuos, 2009 metus paramos sutarčių buvo pasirašyta už beveik 7 mlrd. litų. Vien per šiuos metus verslui išmokėta 2,5 mlrd. litų. Ateinančiais metais nemažinsime tempų ir ekonomikai skatinti turėtume įlieti dar 5 milijardus“, – pranešime cituojamas premjeras A.Kubilius.

Šių metų pradžioje parengtame ekonomikos skatinimo plane Vyriausybės vadovas žadėjo, kad pradžioje numatytą 3,3 mlrd. litų injekciją ketinama padidinti iki 5 mlrd. litų ir visą šią sumą iki 2009 metų pabaigos išdalyti verslui.

S.Besagirsko nuomone, šiek tiek geresnė situacija yra taikant verslo finansavimo priemones. Tačiau ir čia esą kilo problemų su bankų keliamais neadekvačiais reikalavimais kreditų gavėjams.

Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Kupšys LŽ patvirtino, kad per šiuos metus yra išmokėta 2,4 mlrd. litų visoms priemonėms, tiesa, į gražius skaičius įtraukti ir tie projektai, kurie pradėti įgyvendinti ankstesniais metais (prieš metus ir daugiau), o ne dabar.

Tačiau verslininkai tikina, kad išmokėta bendra suma nesiekia ir milijardo litų.

Skirtingai supranta – „įsisavinta“

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius LŽ tikino, kad verslininkai ne taip džiugiai ir optimistiškai vertina pagal ekonomikos skatinimo planą pasiektus rezultatus. Jis tvirtino, kad kol kas ženklios ar verslininkams matomos teigiamos įtakos ekonomikai valdžios veiksmai nedaro.

„Tarkim, taikant eksporto skatinimo priemones šiandien yra pasirašyta sutarčių už 400 tūkst. litų, išmokėta 0 litų. Tokie duomenys pateikti Lietuvos verslo paramos agentūros tinklapyje. Eksporto skatinimui iš viso skirta 100 mln. litų, o pareiškėjai prašo 170 mln. litų, tačiau realiai dar tie pinigai nepajudėjo. Daugiabučių renovuota taip pat už 0 litų“, – konstatavo jis.

S.Besagirsko įsitikinimu, ES paramos naudojimą skirtingai traktuoja verslininkai ir valdžios atstovai.

„Paprastai politikai sako „įsisavinta“, o tai reiškia, kad kažkur tos lėšos perkeltos iš vienos sąskaitos į kitą, nagrinėjami dokumentai ir t. t. Mes suprantame žodį “įsisavinta„, kai pinigai pasiekia galutinį gavėją. Pavyzdžiui, kokiam nors statomam objektui skirta 3 mln. litų parama, tačiau kol jis bus pastatytas praeis dar 3 metai, tuo tarpu politikai traktuoja, kad tie pinigai jau panaudoti. Šiandien, mūsų duomenimis, galutinį paramos gavėją yra pasiekę mažiau nei milijardas litų, nors deklaruojama gerokai daugiau“, – dėstė pašnekovas.

S.Besagirsko nuomone, šiek tiek geresnė situacija yra taikant verslo finansavimo priemones. Tačiau ir čia esą kilo problemų su bankų keliamais neadekvačiais reikalavimais kreditų gavėjams. Mat valstybė skiria 80 proc. reikalingos sumos, o likusią 20 proc. dalį duoda bankai. „Už tą 20 proc. bankai reikalauja iš verslininkų įkeisti visą akcininkų turtą. Pavyzdžiui, verslininkui skolinantis 1 mln. litų, bankas iš savų pinigų prideda tik 200 tūkst., tačiau iš įmonės reikalauja, kad visi akcininkai laiduotų asmeniniu turtu už visą gaunamą kredito sumą“, – aiškino jis.

Pašnekovo nuomone, verslo finansavimo priemonė yra gera, tačiau ne iki galo sutvarkyta. Tačiau jis įsitikinęs, kad daug efektyviau būtų panaudoti pinigai palikus seną modelį, kuris buvo 2004–2006 metais, t. y. nekuriant vadinamosios finansinės inžinerijos, bet kredituojant stambius objektus.

„Nukreipus lėšas į 7 didžiuosius multifunkcinius sporto objektus, būtų pastatyta Klaipėdos arena, Kauno arena, galbūt ir naujas Vilniaus futbolo stadionas bei kiti objektai. Iš tikrųjų tai duotų daugiau naudos, nes nebūtų iš naujo kuriamas statybų sektorius, statybos būtų seniai pajudėję pagal ankstesniais metais ištobulintas schemas. Dabar mes metus laiko kuriame naujas schemas, ir nors finansinės inžinerijos teigiamas poveikis yra, bet vis tiek neatitinka realaus Lietuvos poreikio“, – samprotavo jis. Pašnekovas pabrėžė, kad verslo finansavimas vis dar nepakankamos apimties.

Pasak S.Besagirsko, Saulėtekio komisijos veiklai vis dar kiša koją biurokratinės kliūtys. Tačiau jis pastebėjo, kad pastaruoju metu yra gerokai paprasčiau gauti Vyriausybės ar ūkio ministerijos parašą. Ekonomisto nuomone, pagrindines problemas reikia spręsti keičiant įstatymus, mat labiausiai iniciatyvos stringa Seime.

Pramonininkų atstovas abejoja, ar verta girtis plano rezultatais, kurie nesiekia net pusės to, kas buvo numatyta, o laiko jas įgyvendinti liko vos 1,5 mėnesio. „Girtis reikia tuomet, kai planas viršijamas“, – pažymėjo jis.

Kreditų trūkumas – opiausia bėda

D.Kreivio skaičiavimu, ESP priemonės neva padėjo išsaugoti per 30 tūkst. darbo vietų, mat jomis pasinaudojo apie 2 tūkst. įmonių. Jis pabrėžė, kad iki 2011 metų taip pavyks išsaugoti 100 tūkst. darbo vietų. D.Kreivys sako, esą darbo biržoje net 30 proc. padidėjo darbuotojų paklausa darbui statybos, o ypač pastatų renovavimo sektoriuose.

D.Arlauskas pažymėjo, kad net ir gavę pinigų iš valstybės, bankai itin vangiai skolina verslui, tad neradus priemonių kaip juos paskatinti tai daryti, ekonominės plėtros nematysim.

Tačiau Lietuvos darbo biržos duomenys ministro kalbas paneigia: per 2009 metų sausio–spalio mėnesius įregistruota 9,3 tūkst. laisvų darbo vietų statybininkams, tai 5 tūkst., arba 35 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais. Šių metų pradžioje statybininkų poreikis, palyginti su 2008 metais, buvo 46–79 proc. mažesnis, tačiau nuo gegužės šie skaičiai sumažėjo. Tačiau konkurencija, nepaisant beveik 2 kartus sumažėjusio besikreipiančių bedarbių srauto, išlieka didelė – laisvų darbo vietų per dešimt mėnesių buvo 3 kartus mažiau nei bedarbių statybininkų.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas, nors ir gyrė D.Kreivio darbus įgyvendinant ekonomikos skatinimo priemones, tačiau negalėjo patvirtinti ministro pateiktų faktų, esą ESP priemonėmis išsaugota per 30 tūkst. darbo vietų.

„Man sunku vertinti tai, mat nežinau iš kur paiimti tie skaičiai. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia, kad yra įkurta darbo grupė – Saulėtekio komisija, kuri aiškinasi verslo ir bankų santykius dėl siekio praplėsti kreditavimo galimybes. Kadangi bankų negebėjimas skolinti verslui šiandien vis dar išlieka didžiausia problema“, – konstatavo darbdavių atstovas.

D.Arlauskas pažymėjo, kad net ir gavę pinigų iš valstybės, bankai itin vangiai skolina verslui, tad neradus priemonių kaip juos paskatinti tai daryti, ekonominės plėtros nematysim.

„Darbo grupė turi nustatyti, kas yra kaltas dėl to, kad bankai neskolina. Jie sako, esą Lietuva priklauso aukštos rizikos zonai, tačiau mes matome, kad VILIBOR krenta – pasitikėjimas grįžta“, – dėstė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos