„Scenarijus be susitarimo sukeltų daug nepatogumų visoms pusėms, bet akivaizdu, kad privalome tęsti pasiruošimus būtent tam“, – trečiadienį prieš pasitarimą žurnalistams kalbėjo Saulius Skvernelis.
Aš skambinau į ambasadą ir paklausiau, ar aš būsiu išspirtas iš šalies. Reakcija buvo tokia: „Kuria prasme?, – sakė G.Eastas.
Vyriausybės pasitarimo metu užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius priminė, kad yra parengti du scenarijai – su ir be britų išstojimo susitarimo.
„Vis dar rengiamės abiems scenarijams“, – teigė viceministras.
ES ir Jungtinės Karalystės derybos, trukusios pusantrų metų, baigėsi, tačiau palaikymo Vyriausybėje neturi, parodo antradienio rezultatai.
Lietuva norėtų, kad būtų susitarta dėl pereinamojo laikotarpio, nes tai suteiktų aiškumo tiek Lietuvos piliečiams, tiek verslui, sakė A.Zananavičius.
Ar taikys muitus ir pripažins diplomus?
Į Didžiąją Britaniją iki „Brexit“ išvykę Lietuvos piliečiai didelių pasikeitimų nepajus, net jei šalis ir paliks Bendriją be susitarimo, sako A.Zananavičius.
Tiesa, tikėtina, kad Karalystė gali sugriežtinti migraciją, pašalpų gavimo tvarką, kai kurių profesijų žmonių patekimas gali būti ribojamas.
Be to, valdžia turi nutarti, ar Lietuva nori palaikyti mokestines lengvatas britams, susijusias su kino pramone.
Mūsų šalyje dirba daug užsienio kino kompanijų, kurias čia atviliojo mokestinės lengvatos.
Bendrąja prasme, Lietuvos prekybiniai santykiai su Didžiąja Britanija būtų kaip su JAV ir Kinija, pavyzdžiui, atsirastų importo muitai.
URM jau sudarė pirminį Lietuvos ministerijų pasiūlymų sąvadą „kietajam“ išstojimo scenarijui. Per vasario-kovo mėnesius jau turi būti parengti teisės projektai ypatingos skubos tvarka, tuomet bus laukiama išstojimo datos.
Ruošis ir galimam sugrįžtančiųjų srautui
Užsienio reikalų viceministras teigė, kad jau yra komunikacinis planas, kaip bus informuojami Didžiojoje Britanijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Mokesčiai, studijos, pensijos, socialinės garantijos – yra daug klausimų, kurie rūpi emigrantams lietuviams.
A.Zananavičius teigė nežinantis faktų, kad didelė dalis lietuvių ketina sugrįžti į Lietuvą po to, kai Jungtinė Karalystė išstos iš ES be jokio susitarimo.
Tiesa, jis pripažino, kad emigrantų susidomėjimas dabar yra didesnis nei įprasta.
„Reiktų pagalvoti apie priemones, jei srautas (sugrįžtančių) padidėtų“, – sakė URM viceministras.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad reikia išnaudoti progą susigrąžinti emigrantus namo. Premjeras pridūrė, kad visi, kurie norės grįžti, yra laukiami. „Turime ką pasiūlyti jiems“, – sakė S.Skvernelis per Vyriausybės pasitarimą.
Tiesa, lieka neaišku dėl studijų Didžiojoje Britanijoje. Jei nebus pasirašyta jokia sutartis, studentams iš Lietuvos lengvatinės paskolos nebus mokamos, o diplomų pripažinimui Lietuvoje iškils kliūčių.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje studijuoja apie 5 tūkstančius Lietuvos piliečių.
Kaip tai paveiks britus čia?
Skelbiama, kad jei nebus susitarta dėl išstojimo, pereinamojo laikotarpio nebus ir Jungtinėje Karalystėje ES teisė nebebus taikoma jau nuo 2019 m. kovo 30 d.
Jungtinė Karalystė bus trečioji šalis, ir ES teisė nebebus taikoma TOJE šalyje. Taip pat nebūtų jokio specialaus susitarimo dėl ES piliečių Jungtinėje Karalystėje ar dėl Jungtinės Karalystės piliečių Europos Sąjungoje.
Tuo jau domėjosi Lietuvoje gyvenantys britai, su kuriais bendravo 15min.
Jau skambino į ambasadą
Vilniuje gyvenantis 28 metų britas George'as Eastas, dirbantis viešųjų ryšių srityje, 15min prisipažino nežinantis, kas jo lauktų vadinamojo „kieto „Brexit“ atveju – jis tikisi, kad galės legaliai pasilikti Lietuvoje.
„Aš skambinau į ambasadą ir paklausiau, ar aš būsiu išspirtas iš šalies. Reakcija buvo tokia: „Kuria prasme?“ Pasakiau, kad kalbu, žinoma, apie „Brexit“. Man buvo pasakyta, kad ambasada nieko nežinos tol, kol ko nors nepraneš jūsų vyriausybė“, – pasakojo G.Eastas.
„Iš esmės kol mes, britai, nenusprendėme, kokio „Brexit“ norime, tol esame nuolatinės kaitos stadijoje. Jausmas nėra geras“, – pridūrė vyras.
Daiktų jis, aišku, dar nesipakuoja – G.Eastas tikisi, kad Lietuva, kaip ir Lenkija bei Čekija, parengs įstatymų projektus, kurie leis Jungtinės Karalystės piliečiams legaliai pasilikti šalyje išimties tvarka – nesilaikant įprastų imigracijos įstatymų.
Tikisi, kad Lietuva eis čekų ir lenkų keliu
„Kiek suprantu, čekai ir lenkai britams leis susitvarkyti dokumentus iki 2020 metų gruodžio. Laiko daug – 23 mėnesiai. Atleiskite, bet jei nenorite susitvarkyti popierių, gal tikrai kraustykitės?“ – pabrėžė G.Eastas.
„The Guardian“ skelbia, kad Lenkija ir Čekija leis britams likti ir dirbti jų šalyse, jei Didžioji Britanija pasitrauks be jokios sutarties. Čekijoje gyvena 8 tūkstančiai britų ir dabartinėmis sąlygomis jie šalyje galėtų likti iki 2020 m. gruodžio. Tiesa, neaišku, kaip bus su 40 tūkstančių čekų, gyvenančių ir dirbančių Didžiojoje Britanijoje.
Lenkijos vyriausybė priėmė panašų teisės aktą, leidžiantį 6 tūkstančiams britų likti šalyje be jokių pakitimų. Tokia išlyga neabejotinai atsirado todėl, kad Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 1 milijoną lenkų.
Lietuvoje britų nedaug, nors G.Eastas mano, kad jų – apie tūkstantį. Ką jie galvoja apie „Brexit?“ Anot 15min kalbinto brito, „vyrauja apatija, sumišusi su susierzinimu dėl to, kas vyksta“.
Muitinės kovo 30 dieną gali paskęsti chaose
Lietuva pagal šį scenarijų privalėtų taikyti tarifus Jungtinei Karalystei kaip trečiajai šaliai, įskaitant muitinį tikrinimą ir kontrolę, sanitarijos bei fitosanitarijos standartus.
Europos Komisijos parengtame komunikate teigiama, kad būtų padarytas didelis poveikis transportui tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Pavyzdžiui, dėl muitinio, sanitarijos ir fitosanitarijos tikrinimo prie sienų galėtų atsirasti didelių vėlavimų, pvz., kelių transporto sektoriuje, ir iškilti sunkumų uostuose.
Taip pat ES pirkimuose kandidatai arba konkurso dalyviai iš Jungtinės Karalystės galėtų būti atmesti.
Reikės keisti įstatymus
Lietuvoje reikės keisti kai kuriuos teisės aktus, jei Jungtinė Karalystė išstos iš ES be jokio susitarimo. Jau parengtas ir galimų pokyčių sąrašas.
Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija turėtų parengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ naujas pataisas. Pagal jį Jungtinė Karalystė turėtų patekti į ekonomiškai stiprių šalių sąrašą, kurių gyventojams nustatomos palankesnės sąlygos nei kitų trečiųjų šalių piliečiams. Taigi jie galėtų dirbti palengvintomis sąlygomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai taip pat tektų eiti panašiu keliu – Jungtinę Karalystę prijungti prie stipriausių valstybių sąrašo, kurių piliečiams taikomos palengvintos sąlygos į socialinę paramą.
Susisiekimo ministerija turės keisti abiejų šalių susitarimą dėl krovinių vežimo ir leidimų sistemos, tiesa, teigiama, kad tai mažai tikėtina, nes jis būtų nenaudingas Jungtinei Karalystei.
Be to, farmacijoje negalės dirbti britai, ir tai bus keičiama įstatymuose, už kuriuos atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Keisis ir gydytojo kvalifikacijos pripažinimo tvarka.
