Naujus mokesčius siūloma įvesti tam, kad būtų galima mažinti darbdavių mokesčius „Sodrai“, o pagrindinę pensijų dalį būtų galima perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.
Tiesa, nėra aišku, ar darbdaviui sumažinus įmokas kils darbuotojų atlyginimai. O ir pats verslas baiminasi, kad prisidengiant darbo santykių liberalizavimu gali būti ne sumažinta, o padidinta jų mokestinė našta.
Pirmadienį politikams ir verslo atstovams buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos socialinio modelio tyrimas. Trečiadienį Seimo Darbo ir socialinės apsaugos komitete bus paaiškinta, kaip reformos įgyvendinimas vyks toliau. Yra paruoštas įstatymų pakeitimų kompleksas.
APIE NAUJOJO DARBO KODEKSO SIŪLYMUS GALITE PASKAITYTI ČIA.
R.Skyrienė: tai – didžiulė mokesčių reforma
Investuotojų forumo direktorei Rūta Skyrienei nerimą kelia darbo grupės pristatyta mokesčių reforma.
„Buvo pristatyti ir mokesčių pakeitimai. Jie man pasirodė labai abejotini. Kalbama ir apie progresinius mokesčius, tačiau aiškaus atsakymo, kas bus daroma su socialinio draudimo sistema, aš taip ir negavau.
Reformuojamas visas socialinis modelis – pašalpos, „Sodros“ įmokos, bazinė pensija perkeliama į valstybės centrinį biudžetą. Bandyta pristatyti, kaip bus kompensuojami praradimai sumažinus darbo jėgos apmokestinimą.
Tai ir idėjos didinti pelno mokestį, labiau apmokestinti kitas pajamas ir kapitalą, įvesti progresinius mokesčius. Skambėjo net naujo socialinio mokesčio idėja.
Tai ir idėjos didinti pelno mokestį, labiau apmokestinti kitas pajamas ir kapitalą, įvesti progresinius mokesčius. Skambėjo net naujo socialinio mokesčio idėja. Tai didžiulė mokesčių reforma, kuri mokestinę naštą darbdaviui gali ne sumažinti, o padidinti
Reiktų labai gerai pagalvoti, ko siekiama šiuo projektu. Ar tikrai norima mažinti nedarbą ir sukurti lankstesnes darbo sąlygas, ar norima padidinti mokesčius?“ – 15min.lt sakė R.Skyrienė.
Jos nuomone, nereikia didinti mokesčių. Pakaktų liberalizuoti darbo santykius ir gyventojų pajamų mokesčio bei kitų įmonių padaugės.
Iš naujų mokesčių galima surinkti pusantro milijardo litų
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius, pakeitimus ruošusios darbo grupės narys Romas Lazutka 15min.lt paaiškino, kad mokestiniai klausimai nėra keliami atskirai. Jie susiję su pensijų reforma.
„Mes siūlome išplėsti pensijų finansavimo bazę. Dabar pensijas finansuojame tik socialinio draudimo įmokomis nuo algų. Tai yra problema. „Sodros“ biudžetas yra deficitinis ir reikia kažką daryti.
Mes siūlome išplėsti pensijų finansavimo bazę. Dabar pensijas finansuojame tik socialinio draudimo įmokomis nuo algų, – teigė R.Lazutka.
Siūlome pagrindinę pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto. Turime gerą žinią verslui. Jei tai būtų padaryta, darbdavio mokamą įmoką „Sodrai“ būtų galima gerokai sumažinti. Dabar ta įmoka siekia 31 proc., bet ji galėtų mažėti 10 punktų, tačiau tai dar diskusijos klausimas“, – sakė profesorius.
„Sodrai“ netekus dalies pajamų, jas reikės kompensuoti iš biudžeto. Iš kur gauti pinigų?
„Tam mes peržiūrėjome įvairiausius mokesčius. Jų nėra taip paprasta pririnkti. Mes priskaičiavome papildomą pusantro milijardo litų iš įvairių mokesčių. Vienas jų yra ir automobilių mokestis. Jo nepalaikau, bet dėl to, kad būtų padaryta tokia išsami struktūrinė reforma, galima aukoti ir tokius dalykus.
Taip pat siūlomos ilgai lauktos „Sodros“ lubos. Mes siūloma 5 vidutinių algų ribą. Čia jau būtų galima kalbėti apie progresinius mokesčius. Dabar žmogus dalyvauja „Sodros“ sistemoje, tačiau daugiau sumokėjęs jis daugiau negauna, kai pasiekia numatytą ribą. Taip jis solidariai remia tuos, kurie uždirbo mažai, bet jų pensijos ir išmokos yra didesnės. Mes siūlome tokį perskirstymą atlikti ne „Sodros“, o valstybės biudžete“, – kalbėjo R.Lazutka.
Progresiniai mokesčiai nėra baubas?
R.Lazutka siūlė nebijoti progresinių mokesčių: „Nėra plano „Sodrai“ surinkti daugiau pinigų. Yra planas juos efektyviau perskirstyti tarp dviejų biudžetų.“
Nereikia bijoti progresinių mokesčių. Nėra plano „Sodrai“ surinkti daugiau pinigų. Yra planas juos efektyviau perskirstyti tarp dviejų biudžetų, – sakė ekonomistas.
Paklaustas, ar darbdaviams sumažinus „Sodros“ mokesčius, dirbantieji sulauks tiek pat padidėsiančių algų, R.Lazutka situaciją palygino su euro įvedimu: „Visi baiminosi kainų augimo. Jos augo iki euro įvedimo, jos augs ir po jo. Jeigu koks nors verslininkas pasinaudos įvedimu kainoms smarkiai kelti, tai jis neteks savo pirkėjo. Taip pat ir čia, jeigu darbdaviui sumažėjus įmokai darbuotojui nebus pakelta alga, jis neteks to darbuotojo.“
Ekonomistas pabrėžė, kad taip norima praplėsti „Sodros“ įmokų bazę. „Dabar mokama tik nuo algų, bet žmonės gauna kitų pajamų, kurios apmokestinamos kitose šalyse, o ne kaip pas mus žiūrima į jų kilmę. Reiktų dėti visas pajamas į vieną krūvą ir taip išsiplėstų mokesčių bazė“, – sakė pašnekovas.
R.Lazutkos teigimu, tai nėra pavieniai siūlymai: „Norime, kad tai būtų bendra strategija, kuri bus siūloma Vyriausybei ir Seimui. Jeigu nebus priimtas visas paketas, tai jos įgyvendinti nebus galima arba tas įgyvendinimas išsitęs labai ilgai.“
