Šįkart diskusijoje dėmesys buvo skirtas mokesčių lengvatoms, skirtoms taupymui ir investavimui.
Darbo grupės dalyviams buvo pristatytos trys alternatyvos. Visose jose numatyta, kad GPM lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ar pensijų kaupimui III pakopoje būtų atsisakoma, o skiriasi tik siūlymai, susiję su investicine sąskaita.
Anot darbo grupės vadovės, finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, pasiūlymų esmė yra atsisakyti lengvatos įmokoms į minėtus instrumentus, tačiau išlaikyti ilgalaikio taupymo grąžos neapmokestinimą.
Tokie siūlymai, viceministrės teigimu, atsirado paaiškėjus, kad nepaisant lengvatų minimiems instrumentams jais naudojamasi sąlyginai mažai.
Pasak jos, gyvybės draudimo įmokų santykis su Bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje yra žemiausias tarp Europos Sąjungos šalių.
„Lengvata gyvybės draudimo įmokoms galioja amžius metų ir matosi, kad ši lengvata nepadeda išvystyti šios rinkos“, – sakė R.Bilkštytė.
Pirma alternatyva siūloma atsisakyti ir pačių lengvatų, ir neįvesti investicinės sąskaitos.
Antra – leisti per investicinę sąskaitą investuoti į investicinį gyvybės draudimą ir pensijų kaupimą III pakopoje.
Trečia – įvesti investicinę sąskaitą, tačiau neleisti per ją investuoti į minėtus instrumentus.
Vis dėlto nagrinėdama alternatyvas Finansų ministerija mato rizikas, kad nesant papildomų lengvatų kiltų rizika, jog dalis mažesnes pajamas gaunančių gyventojų apskritai atsisakys ilgalaikio taupymo. Kita vertus, tai padėtų užtikrinti mokesčių neutralumą investicijų atžvilgiu.
Ministerijos duomenimis, į investicinį gyvybės draudimą arba III pensijų kaupimo pakopą investuoja 342 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Pensijų kaupimui II pakopoje visais atvejais išlaikomas status quo. Tai reiškia, jog lengvatos liktų.
Kas ta investicinė sąskaita?
Siūlydama investicinę sąskaitą Finansų ministerija teigia, kad tai būtų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tikslais deklaruota nuolatinio Lietuvos gyventojo finansų įstaigoje turima sąskaita, skirta investavimui į finansų rinkų produktus.
Jos tikslai būtų užtikrinti investicinį neutralumą, nukreipti investicijas į „tinkamus“ produktus, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. „Tinkamomis“ investicijomis šiuo atveju laikomos bet kurios šalies vertybinių popierių biržose platinamos finansinės priemonės (vyriausybių obligacijos, įmonių išleisti vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir pan.), taip pat investicijos per sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimo platformas.
Kaip investicinės sąskaitos privalumai įvardijami vienodas įsigijamų produktų apmokestinimas, reinvestavimo ir ilgalaikio taupymo su investicine grąža skatinimas, skatinama kapitalo rinka, paprastesnis administravimas, paprastesnė investicijų apmokestinimo sistema ir teisinis neutralumas.
Trūkumai – valstybė trumpuoju laikotarpiu surinktų mažiau mokesčių. Be to, neprofesionalūs investuotojai gali neįvertinti rizikų.
Finansų ministerija siūlo du būdus per investicijas uždirbto pelno apmokestinimui. Abiem atvejais jis būtų apmokestinamas 15 proc. tarifu, tačiau pirma alternatyva būtų laikoma, kad pirmiausia iš investicinės sąskaitos atsiimami įnešti įnašai, o antru atveju – pirmiausia išimamas uždirbtas pelnas, kuris iškart apmokestinamas, jei turimų investicijų vertė sąskaitoje viršija įneštą sumą.
Kalbant apie galimą sumą, svarbu rasti balansą.
Taip pat siūlomi du būdai riboti investavimą per investicinę sąskaitą. Pirmu atveju siūloma nustatyti tik maksimalią metinę investuotų lėšų sumą, antru – ir maksimalią metinę, ir bendrą leidžiamą investicinės sąskaitos dydį.
„Kalbant apie galimą sumą, svarbu rasti balansą tarp to, kad suma nebūtų itin maža, kuri investicinės sąskaitos režimą padarytų nepatraukliu, (...) ir ne per didelė, kad režimu nesinaudotų dideles investicijas valdantys profesionalūs investuotojai“, – sakė finansų viceministrė R.Bilkštytė.
„Tai buvo kažkas baisaus“
Pensijų fondų ir gyvybės draudimo kompanijų atstovai teigia, kad ministerijos siūlymai naikinti GPM lengvatą jų siūlomiems investavimo produktams yra nepagrįsti.
„Mūsų atžvilgiu šis siūlymas yra tas pats, kaip numarinti ant kojų tvirtai nestovintį veršiuką“, – posėdyje sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Jis taip pat tvirtino, kad nori paneigti mitą, jog į gyvybės draudimą investuoją turtingi žmonės. Pasak jo, statistika rodo, jog tarp pasinaudojusių GPM lengvata įmokoms 89 proc. žmonių uždirba iki dviejų vidutinių atlyginimų šalyje.
A.Bakšinskas teigė, kad investicinė sąskaita šiai visuomenės grupei nebūtų tinkama alternatyva, nes ja, tikėtina, naudotųsi uždirbantieji daugiau.
Vis dėlto jis tvirtino, kad investicinei sąskaitai iš principo pritaria, gyvybės draudimo įmonės nebijo konkurencijos su galėtų dalyvauti šioje rinkoje su tam tikrais produktais.
„Tačiau kai kurie mūsų produktai visiškai nepanašūs į juos. Konkurencija turi būti vienoda tarp lygiaverčių produktų, o ne visiškai skirtingų“, – kalbėjo gyvybės draudimo įmonių atstovas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad Finansų ministerijos siūlymai atsisakyti lengvatos kaupiantiesiems III pakopoje siunčia šiems žmonėms žinią, kad jie pasirinko neteisingą investavimo į orią senatvę būdą.
„Mokestinės priemonės, lengvatos savaime neturi būti tikslas, bet jos yra priemonės užtikrinti gyventojų poreikiams“, – tvirtino jis.
T.Gudaitis pateikė Finansų ministerijai siūlymą, kad III pakopoje kaupiančiųjų gauta lengvata automatiškai būtų reinvestuota kaupimui, o investicinė sąskaita būtų skirta kitiems finansų rinkų produktams.
„Investicinė sąskaita turi būti papildas, o ne pakaitalas“, – sakė pensijų fondų atstovas.
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas tikino, kad siūlomas investicinės sąskaitos modelis skatins žmones investuoti į nesaugias sutelktinio finansavimo platformas, o tai visiškai nėra susiję su ilgalaikiu taupymu, kuriam taikomų lengvatų ketinama atsisakyti.
„Ką mačiau šiame pristatyme, tai visiškai aukštyn kojom apverstą mechanizmą. Atsiprašau už žodį, bet tai buvo kažkas baisaus“, – teigė jis.
Ministrė: reikia konkuruoti grąža, o ne lengvatomis
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad diskutuojant apie mokestinę aplinką taupymui ir investavimui svarbus teisingumas.
„Svarbu, (...) kad konkurencija būtų tarp atskirų rinkos dalyvių, kad jie konkuruotų savo grąža, o ne tuo, kokią lengvatą turi vienas ar kitas taupymo instrumentas“, – posėdyje sakė ministrė.
Ji taip pat supeikė kai kurių darbo grupės dalyvių „pasiguodimus“ viešojoje erdvėje, kad diskusijos dėl mokesčių lengvatų turėtų vykti uždariau.
Ministrė tvirtino, kad skaidrumas yra šių diskusijų pagrindas ir vieši posėdžiai turi tęstis.
„Man tos diskusijos už uždarų durų nepatinka, nenorėčiau tos tradicijos tęsti“, – kalbėjo G.Skaistė.
Finansų ministerijos vadovė tvirtino žiūrinti į šią darbo grupę kaip į platformą argumentams išsakyti, o suinteresuotų pusių pozicijos nėra „šiaip sau pasikalbėjimas“.
„Mes jas konspektuojame, atsižvelgiame ir diskutuojame vėliau tarpusavyje“, – sakė ji.
Ministrė taip pat priminė, kad mokesčių lengvatų peržiūra siekia surinkti daugiau pajamų į biudžetą, kad Vyriausybė galėtų indeksuoti pensijas ir taip pat didinti jas vienišiems žmonėms, kelti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
Mokesčių lengvatas Finansų ministerija iš viso peržiūri šešiose srityse. Konkrečius pasiūlymus ji ketina pateikti šių metų rudenį.
