Nuo šių metų birželio jaunoms šeimoms, nepaisant jų pajamų, valstybė žada kompensuoti dalį išlaidų įsigyjant pirmąjį būstą regionuose.
Kitaip tariant, jei jauna šeima nuspręs kurtis rajone, jiems bet kokiu atveju priklausys parama. Iki šiol į paramą galėjo pretenduoti tik šeimos, atitinkančios tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, yra našlaičiai arba gauna labai mažas pajamas. O dabar paramą gaus ir daug uždirbantieji.
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės emigruoja į Jungtinę Karalystę – ne parama būstui ten, o daug darbo vietų, – sako N.Mačiulis.
Vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja
Iš Klaipėdos kilusi Martyna kartu su partneriu neseniai įsigijo būstą Anykščiuose, nes čia mato perspektyvą gyventi.
Dabar kompensacija jai nepriklauso. Tačiau jei būtų palūkėjusi bent pusmetį ir dar ištekėjusi – dalį paskolos jai dengtų valstybė.
„Į Anykščius keliasi daug jaunų šeimų, sutikau net savo klasės draugą čia, abu esame iš Klaipėdos, tačiau gyvenimui pasirinkome Anykščius“, – 15min pasakojo mergina. Tiesa, ji domėjosi, kaip valstybė gali paremti jaunas šeimas, kurios perka būstą mažesniuose miestuose.
„Sužinojusi, kad į paramą gali pretenduoti tik susituokę, tai daugiau ir nesidomėjau, nes mes su partneriu nesame santuokoje“, – pasakojo mergina. Martyna palaiko idėją remti jaunas šeimas, kurios nori pirkti būstą regionuose, tačiau mano, kad tai labiau aktualu tik jauniems ūkininkams.
Taip pat Anykščiuose gyvenanti Monika su draugu nusprendė keltis į Vilnių. Ji irgi mano, kad remti jaunas šeimas regionuose gerai. „Kita vertus, daug jaunų žmonių savo ateitį mato didmiesčiuose, o ten gyvenant susitaupyti pradiniam įnašui labai sunku. Mūsų valstybėje taip jau yra – vienur sustiprina, bet neįžvelgia visumos“, – apgailestavo anykštietė.
Tikisi, kad pradės daugiau gimdyti
Valstybė taip siekia bent iš dalies taisyti demografinę padėtį rajonuose. „Tikslas – padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo bei jaunų šeimų emigracijos mažinimo, nes Lietuvoje kasmet vis mažėja vaikų ir lietuviai vis dažniau šeimas kuria ir vaikų susilaukia užsienyje“, – 15min teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjo pavaduotoja Alena Daujotienė.
Ministerija mano, kad viena iš priežasčių, kodėl jaunos šeimos atidėlioja galimybę susilaukti vaikų Lietuvoje, yra sunkumai savarankiškai apsirūpinant nuosavu būstu. „Valstiečiai“ taip pat savo programoje žadėjo pirmiausia atsigręžti į regionus.
Tiesa, kai kuriuose miesteliuose būstas yra siūlomas pusdykiai – tuštėjantys daugiabučiai tampa nauju galvos skausmu vietos valdininkams.
Abejoja, ar bus ką remti
Anykščiuose su partneriu įsikūrusi Martyna įsitikinusi, kad jauni žmonės rinksis tuos miestus ir miestelius, kur yra darbo vietų. „Manau, svarbiausia – ar yra darbo tuose regionuose, nes kitu atveju ta pagalba bus beprasmė“, – mano Martyna.
Su ja sutinka ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės emigruoja į Jungtinę Karalystę – ne parama būstui ten, o daug darbo vietų, geri atlyginimai. Tad, manyčiau, pirmiausia reikia galvoti, kaip į tuos regionus pritraukti investicijas, sukurti darbo vietų, tada ir jauni žmonės ten pradės važiuoti. Dabar jaunimas renkasi tris didžiausius šalies miestus“, – sakė N.Mačiulis. Todėl, pasak jo, reikia remti ir šiuos žmones. „Nes čia yra didžiausios nekilnojamojo turto kainos“, – pabrėžė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Prognozuoja, kad pasinaudos 1400 šeimų
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad iki 2020 metų šia parama pasinaudos bent 1400 jaunų šeimų, kurios nuspręs kurtis ne didmiesčiuose.
Beje, didmiesčiais Lietuvoje laikomi Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai, o Panevėžys jau teoriškai nepatenka į šį sąrašą, nes emigracija padarė savo – gyventojų liko mažiau nei 100 tūkstančių, ir didmiesčio statusas prarastas. Taigi Panevėžio jaunoms šeimoms savotiškai pasisekė.
„Parama skatins jaunas šeimas kurtis ne didmiesčiuose, atitinkamai įsilieti į vietinę darbo rinką ir taip prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros, regionų tolygaus vystymo ir stiprinimo“, – teigiama ministerijos komentare.
Ką siūlo valdžia?
Paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose, įstatymo projekte parašyta, kad suteikiamo kredito dydis negalės būti didesnis kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija pradiniam įnašui galės būti iki 15 proc. viso kredito (ne daugiau kaip 13,1 tūkst. eurų). Ją reikės grąžinti nebent tokiu atveju, jei pora būstą nuspręs parduoti anksčiau nei po 5 metų.
Šiuo metu ministerija atsirenka kredito įstaigas, kurios teiks tokias paskolas. Kovo viduryje paaiškės, kas teiks šiuos kreditus. Be to, ir pats įstatymas dar nepriimtas – praėjusių metų gruodžio 27 dieną jo projektas yra įregistruotas Vyriausybėje.
Kaip buvo iki šiol?
Statistika rodo, kad 2015–2017 m. valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai buvo suteikti 1427 asmenims ar šeimoms, iš jų 1241 asmuo ar šeima gavo subsidijas minėto būsto kredito daliai apmokėti.
Išankstiniais duomenimis, daugiausia valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų buvo suteikta 2017 metais – 689, subsidijos išmokėtos 593 asmenims ar šeimoms.
Vidutinė suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo kredito suma 2015 metais buvo 32,4 tūkst. eurų, o 2017 metais – 38 tūkst. eurų.
Daugiausia gavo didmiesčių gyventojai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais skaičiais, 48,6 proc. visų kreditų buvo suteikta didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams (Kauno m. – 13,2 proc., Vilniaus m. – 11,2 proc., Panevėžio m. – 9,1 proc., Klaipėdos m. – 7,8 proc., Šiaulių m. – 7,3 proc.). Daugiausia valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų – net 70,9 proc., buvo suteikta jaunoms šeimoms.
12,7 proc. – šeimoms, kuriose yra likęs be tėvų globos (rūpybos) asmuo, iki sukanka 35 metai, 12,2 proc. – neįgaliems asmenims arba šeimoms, kuriose yra neįgalus asmuo.
