Kompromisas dėl šių klausimų rastas tarp konservatorių Mindaugo Lingės, Mykolo Majausko, „valstiečių“ Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio, registravusių pasiūlymą Vyriausybės pateiktai Užimtumo įstatymo pataisai.
Iniciatyvai trečiadienio rytą buvo pritarta Socialinių reikalų ir darbo komitete, tą pačią dieną visos pataisos priimtos Seime.
Už jas balsavo 122 Seimo nariai, susilaikė trys politikai. Balsavusiųjų prieš nebuvo.
Valdantieji ir opozicija sutarė, kad valstybė subsidijuotų, kaip anksčiau planuota, visą į prastovą pandemijos metu išleisto darbuotojo atlyginimą, bet ne daugiau, kaip pusantro MMA arba 963 eurus „ant popieriaus“ nuo sausio 1 dienos.
Norisi, kad subsidijos gavėjų ratas ir jos dydis išlaikytų valstybės galimybes.
Vyriausybė siūlė subsidijuoti du minimalius atlyginimus siekiančią sumą.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M.Lingė sakė, kad keisti nuostatą nutarta dėl to, jog Lietuva turi ribotus išteklius, o Vyriausybės siūloma dosni tvarka galimai „sprogdintų“ valstybės biudžetą.
„Norisi, kad subsidijos gavėjų ratas ir jos dydis išlaikytų valstybės galimybes“, – teigė parlamentaras.
„Mes palaikome šitą pasiūlymą“, – replikavo „valstietis“ T.Tomilinas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Majauskas sakė, kad prastovų subsidijavimui dėl neapibrėžtumo reikės itin daug lėšų, todėl sutartas kompromisas yra racionalus.
Iki šiol darbdavio pasirinkimu valstybė subsidijuodavo prastovoje esančio darbuotojo atlyginimą dviem būdais: 70 proc. nuo algos, bet ne daugiau nei 910,5 euro bruto (arba 1,5 MMA), arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1 MMA). Likusią sumą turėdavo pridėti darbdavys.
Geros žinios gaunantiems 200 eurų
Seimas taip pat taip pat pritarė siūlymui kiek padidinti 200 eurų darbo paieškos išmoką gaunančių žmonių ratą.
Vyriausybė neseniai siūlė jį smarkiai mažinti, nustatant kriterijus, pagal kuriuos paramą gautų apie 30 tūkst. bedarbių. Išmoką gautų dirbę tuose sektoriuose, kurių veikla pandemijos metu buvo ribojama, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino nebegali tęsti veiklos.
Darbo paieškos išmoka nebūtų skiriama studentams, profesinių mokyklų mokiniams, kurie Užimtumo tarnyboje registravosi tik dėl darbo paieškos išmokos.
Siūlyta išmoką mokėti tik aktyviems darbo rinkoje Lietuvos gyventojams, kurie iki pandemijos dirbo ir buvo atleisti įvedus ekstremaliąją situaciją ar karantiną.
Vis dėlto pozicijai ir opozicijai sutarus, pastaroji dalis įstatyme pakeista numatant, jog 200 eurų išmoką gaus ir tie, kurie buvo atleisti vėliausiai trys mėnesiai iki COVID-19 pandemijos.
Kompromisas yra kompromisas.
M.Lingė sakė, kad turint omenyje didelį nedarbą, toks pataisymas padės mažinant skurdą.
Opozicija iš pradžių siūlė ne trijų mėnesių, o vienerių metų terminą, tačiau nusileido.
„Kompromisas yra kompromisas, (...) nes kitaip apskritai nebūtų galimybių darbo išmoką mokėti žmonėms, praradusiems darbą prieš pat karantiną“, – teigė T.Tomilinas.
„Man tikrai nuoširdžiai malonu matyti, kad randame sutarimą kartu su opozicija. Mums reikia susitelkimo ir reikia nelaužyti iečių, kai turime bendrą priešą – pandemiją už lango“, – replikavo M.Majauskas.
Iki šiol darbo paieškos išmoka mokėta daugiau nei 300 tūkst. gyventojų.
Apie ankstesnius naujosios Vyriausybės siūlymus minėtais klausimais galite paskaityti čia.
