„Už mus didesnį šešėlį turi tik Rumunija, Bulgarija, Kroatija. Tai yra vėžys, kurio neišgydę, negalime nieko tikėtis, galime tik susirinkti daiktus ir palikti šią smėlio dėžę“, – antradienį rėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, 25 proc. ekonomikos yra šešėlyje.
15min išskiria 7 pagrindines priežastis, kodėl šalies gyventojai ir įmonės dirba, prekiauja prekėmis ir paslaugomis, nesilaikydami Lietuvos įstatymų, taip pat paaiškina, kodėl kova nesėkminga.
1 priežastis: Darbdaviai žmonėms siūlo atlyginimą ar dalį jo vokelyje. Darbdaviai vengia mokėti mokesčius, nes jie siekia kone pusę darbuotojo atlyginimo. O darbuotojai yra viliojami didesniu darbo užmokesčiu, neretai nutylint, kad tokiu atveju darbuotojas neturi jokių socialinių garantijų, nekaupia pensijai, neskaičiuojamas jo stažas.
Kodėl problema nesprendžiama? Dažniausiai pasitaikantys „vokelių“ atvejai – provincijoje, o mokestinės lengvatos regionų investuotojams – pernelyg menkos. Centrinė šalies valdžia kritiškai atsiliepia apie lengvatų taikymą, o rajono valdžia nenori prarasti pajamų, todėl taip pat vengia dalinti lengvatas.
2 priežastis: Sunkus įdarbinimo procesas. Darbdaviai kartais nesiryžta legaliai įdarbinti žmonių ir dėl didelių garantijų darbuotojui – pasamdyti jį nėra sunku, tačiau žmogų atleidžiant galioja ilgi įspėjimo terminai, didelės išeitinės išmokos. Naujojo Darbo kodekso šalininkai nuolat pabrėžia, kad tai atbaido įmones nuo naujų žmonių samdymo. Jeigu ir samdo, tai tik be valstybės žinios.
Kodėl problema nesprendžiama? Lankstaus Darbo kodekso projektas Lietuvoje turi daug priešininkų, centrinė valdžia labiau linksta laikytis profsąjungų pozicijos, kuri priešinasi darbdavio teisei greitai ir be didelių išeitinių atleisti darbuotojus.
3 priežastis: bijo prarasti pašalpas ar išmokas. Neretai žmogui tiesiog neapsimoka rodyti savo pajamų valstybei, nes tokiu atveju jis netektų teisės į įvairias išmokas, tarkime, nedarbo išmoką, kompensaciją už šildymą ir pan. Jeigu darbo užmokestis nėra pastebimai didesnis už jo gaunamas išmokas, jis nėra linkęs įsidarbinti oficialiai.
Kodėl problema nesprendžiama? Šiuo metu galiojantys pašalpų dydžiai pernelyg menkai skiriasi nuo regionų darbdavių mokamų atlyginimų. Valdžia yra pajėgi keisti pašalpų dydžius, mokėjimo tvarką, bet ne atlyginimų dydžius.
4 priežastis: nepasitenkinimas valstybės teikiamų paslaugų kokybe. Šiuo metu valstybėje egzistuojanti sistema neskatina uždirbti daugiau. Pavyzdžiui, įmokos „Sodrai“, galima sakyti, yra neribojamos, tuo metu išmokoms yra taikomos žemos lubos. Kaupti pensijai papildomai apsimoka tik tiems, kad gauna ne didesnį nei vidutinį atlyginimą. Ilgų eilių poliklinikose neištvėrę daugiau uždirbantys piliečiai priversti apsilankyti ir papildomai sumokėti už privačią konsultaciją. Taikomas keliagubas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) apmokestinimas ir t.t.
Kodėl problema nesprendžiama? Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimas nepakankamas, kad būtų išvengta eilių sveikatos įstaigose. Pastarosiose jaučiamas personalo trūkumas, tačiau dėl pernelyg mažų atlyginimų ši problema lieka neišsprendžiama.
5 priežastis: nelegalios prekės yra pigesnės, jos labiau prieinamos. Kai kurių „iš po prekystalio“ parduodamų prekių Lietuvoje legaliai neįmanoma rasti, o be to, bobutės iš gretimo namo pardavinėjamos cigaretės yra pigesnės, nes ji apie akcizo mokestį nėra nieko girdėjusi. Be to, kai kur, tarkime, pasienio rajonuose dėl kontrabandos, tokios prekės yra tiesiog prieinamesnės.
Kodėl problema nesprendžiama? Lietuva yra įsipareigojusi didinti akcizus cigaretėms, iki kol pasieks ES minimumą. Todėl skirtumas tarp Lietuvoje ir Baltarusijoje bei Rusijoje parduodamų cigarečių kainos nemažėja. Centrinė valdžia taip pat nusprendė didinti akcizus alkoholiniams gėrimams, o tai irgi skatina nelegalią prekybą bei kontrabandą.
6 priežastis: nesupranta, kad perka nelegaliai. Prie šešėlinės ekonomikos gyventojai kartais prisideda ir visai patys to nenorėdami. Kartais jie tiesiog nežino, kad perka nelegaliai, pavyzdžiui, užsisakydami sodybą kurorte ir sumokėję grynaisiais, nepaprašę kvito iš taksisto ir pan.
Kodėl problema nesprendžiama? Lietuvoje dar neįsigalėjęs paprotys reikalauti kasos kvito, ypač paslaugų sektoriuje. Tokias paslaugas teikiantys verslininkai tuo naudojasi, o vartotojai nemato poreikio reikalauti kvito, jei tai susiję su smulkiais atsiskaitymais bei ten, kur nėra taikoma garantija. Mokesčių inspekcijos pastangos kovoti su šešėliu labiau koncentruojasi stambiame lygmenyje.
7 priežastis: nelegalios veiklos pelningumas. Vyriausybės kanceliarija praėjusių metų leidinyje „Šešėlinė ekonomika. Pokyčiai per dešimtmetį“ kaip vieną iš šešėlinės ekonomikos klestėjimo priežasčių yra nurodžiusi nelegalių veiklų pelningumą. Pavyzdžiui, verslas neturi tam tikrų veiklai reikalingų licencijų, siekia taip įgyti pranašumą prieš konkurentus. Kuo galimybė uždirbti yra didesnė, tuo didesnė kontrabanda ir šešėlinė ekonomika.
Kodėl problema nesprendžiama? Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas, mokestinė bazė bei auganti konkurencija nemotyvuoja šešėlyje dirbančių verslininkų veikti legaliai.
Kaip nauja valdžia krapštys pinigus iš šešėlio?
Priežasčių, kodėl Lietuvoje šešėlinė ekonomika taip giliai įleidusi šaknis, žinoma, yra ir daugiau. Ji yra glaudžiai susijusi su gyventojų nepasitikėjimu valstybės institucijomis, taip pat korupcija.
Finansų ministras Vilius Šapoka, iš šešėlio per kadenciją pasiryžęs iškrapštyti 800 mln. eurų (Andrius Kubilius šešėlyje nesėkmingai ieškojo milijardo litų) pabrėžė, kad įpratimas vogti yra paveldėto sovietinio mentaliteto išraiška.
„Šešėlis yra tam tikras kultūrinis reiškinys – kai buvome okupuoti ir iš anos valstybės kažką nugvelbti buvo įprastas reiškinys. Dabar gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet tam tikri įpročiai iš inercijos yra likę“, – kalbėjo ministras.
Finansų ministerija laiške 15min pabrėžė, kad šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje nuolat mažėja, tačiau kiek konkrečiai, nepaaiškino.
„Be to, nuosekliai auga ir mokesčių mokėtojų sąmoningumas bei nepakantumas šešėlinei ekonomikai“, – Finansų ministerijos teigimu, vis daugiau žmonių apie sukčiavimą praneša Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl tokių pranešimų per dešimtmetį į biudžetą papildomai esą pavyko surinkti per 37 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.
„Kalbant apie šešėlio mastą, didžiausią poveikį turi pajamų apskaitymo vengimas įvairiuose sektoriuose, rizikingiausi – statybos, prekybos, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo. Todėl esame numatę, kad intensyvūs bus kontroliuojami tie mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas yra didžiausias“, – rašoma laiške 15min.
Dėl to Vyriausybė žada skatinti „savanorišką mokesčių mokėjimą, gerinti mokesčių surinkimą ir tobulinti mokesčių sistemą“.
Siekiant supaprastinti mokesčių mokėjimą, bus sudarytos galimybės mokesčius apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti kuo paprasčiau. Tuo tikslu 2017 m. pradedamos formuoti preliminarios avansinio pelno mokesčio ir PVM deklaracijos. Taip pat vėliau numatoma sukurti apskaitos tvarkymo priemones smulkiajam verslui, taip sudarant sąlygas paprasčiau vykdyti apskaitą ir automatiškai apskaičiuoti mokesčius.
„Artimiausiu metu ketinama pradėti čekių žaidimą, įgyvendinti sąmoningumo strategiją, kartu su kitomis institucijomis kur kas didesnį dėmesį skirti vaikų ir jaunimo švietimui, informuoti visuomenę pavyzdžiais, kaip panaudojami mokesčiai“, – rašo Finansų ministerijos analitikai.
