„Trečdalis žmonių jau išvažiavo į kitas valstybes – jie atleido darbuotojus ir išvyko į Lenkiją, Slovakiją, Angliją, kitur, kur nėra tokių keistų reikalavimų“, – 15min sakė dar 2011 metais Ukmergėje vaikų žaidimų centrą įkūręs rusas Andrejus Sokolovas.
Vyras omenyje turėjo 2014 metų pabaigoje priimtą nuostatą, reikalaujančią, kad iš trečiosios šalies atvykęs verslininkas pasamdytų bent tris žmones. Priešingu atveju jam nebus suteiktas arba pratęstas leidimas laikinai gyventi šalyje.
Dabar jis ir kiti vadinamieji verslo migrantai dar labiau sunerimę. Mat Seimas linksta link šių verslininkų išmokamų darbo užmokesčių nustatymo.
Dar vienas akmuo po kaklu
Seimo Užsienio reikalų komitetas praėjusią savaitę pritarė nuostatai, kad verslininkai iš trečiųjų šalių savo darbuotojams turėtų mokėti ne mažesnį nei dviejų vidutinių atlyginimų dydžio darbo užmokestį.
Vadinasi, ne Europos Sąjungos piliečiams verslo sąlygos Lietuvoje smarkiai pablogės, sumažės jų konkurencingumas. Jeigu, pavyzdžiui, latvis verslininkas Lietuvoje galės dirbti rinkos sąlygomis, tai ukrainietis jau turės mokėti darbuotojui dvigubai didesnį nei rinkos atlyginimą.
Parlamentaras socialdemokratas Algirdas Sysas tikisi, kad Seimo plenarinių posėdžių salėje tokiam pasiūlymui nebus pritarta.
„Tai jiems sudarome apsunkintas sąlygas įsikurti ir mokėti nors kažkokius mokesčius čia. Jie nesugeba iškart surasti rinkos, o reikalavimai yra tokie, kad čia tas verslas nelabai gali įsitvirtinti“, – 15min sakė Seimo narys.
Jam pritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Kaip bebūtų keista, Lietuvos valdininkai daro viską, kad protingi ir kūrybingi žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos Lietuvoje galėtų dirbti kuo sunkiau, sąlygos įdarbinti žmones būtų kuo prastesnės“, – 15min sakė jis.
Lietuva užsieniečius sykį jau apgavo, tikina A.Sokolovas – jam atvykus į Lietuvą, verslo migrantams keliami reikalavimai jau smarkiai pasikeitė. Dėl to, pasakojo vyras, maždaug trečdalis pažįstamų jau iškėlė savo verslą į kitas valstybes.
Valstybė elgiasi nelogiškai
Jeigu prie braškių stovi eilė, vadinasi, reikia samdyti antrą žmogų, jeigu prieina tik žmogus per valandą, nereikia. Logika čia yra geležinė, – kalbėjo A.Sokolovas.
„Jeigu prie braškių stovi eilė, vadinasi, reikia samdyti antrą žmogų, jeigu prieina tik žmogus per valandą, nereikia. Logika čia yra geležinė“, – A.Sokolovas kritikuoja reikalavimą verslininkui iš trečiųjų šalių samdyti tris darbuotojus.
Toks reikalavimas buvo įvestas 2014 metais ir dėl jo, vyro teigimu, nemažai verslininkų jau pasitraukė į užsienį.
„Reikėtų leisti samdyti tiek darbuotojų, kiek jų reikia verslui, mokėti jiems tokius atlyginimus, kokių reikalauja rinka. Jeigu yra pardavimai, tai labai gerai, gali samdyti darbuotojų“, – kalbėjo vyras.
Tiesa, Seime registruotame siūlyme atsisakyta reikalavimo dėl trijų darbuotojų. Tiesa, ketinama įvesti nuostatą dėl mažiausio atlyginimo, kurį gali mokėti toks verslininkas, tai yra, įpareigoti jį savo darbuotojams mokėti ne mažiau nei dviejų vidutinių atlyginimų darbo užmokestį.
A.Sokolovas neabejoja, kad tai bus dar vienas akmuo po kaklu.
„Tie, kurie nori gyventi pagal įstatymą, išvažiuos. Parlamentui įstatymai negalioja. Baisiausia, kad čia liks tie, kurie pasiruošę apgaudinėti. Visus įstatymus galima apeiti. Ir kam to reikia valstybei?“, – kalbėjo A.Sokolovas.
Įstatyme, kuris antradienį bus svarstomas Seime, numatyta, kad „mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius“.
Tai reiškia, kad teoriškai darbo užmokestis galės būti padalinamas ir keliems žmonėms, taigi vienas darbuotojas nebūtinai turės gauti du vidutinius atlyginimus. Tarkime, užsienietis galės pasamdyti du žmones ir kiekvienam jų mokėti po vidutinį atlyginimą. Tačiau problema yra ta, kad tų papildomų darbo rankų reikia ne visiems.
Verslo sąlygas blogina sąmoningai?
„Yra toks įtarumas, kad čia šnipai važiuoja, diversantai. Todėl ir vyksta ginčai, kam čia galima važiuoti, kam ne“, – kalbėjo A.Sysas.
Jeigu tą patį kriterijų reikėtų taikyti Lietuvos darbuotojams, tai du trečdalius jų reikėtų atleisti, – sakė Ž.Šilėnas.
Parlamentas nori įsitikinti, kad Lietuvoje nepasikartotų atvejai, kai įmonės sukuriamos fiktyviai – vienu adresu yra registruota net dešimtis pakistaniečių, kazachų ar kitų trečiųjų valstybių įmonių. Tačiau, A.Syso teigimu, reikėtų verčiau reikalauti jų „Sodros“ ir kitų duomenų, kurie leistų įsitikinti apie įmonės egzistavimą.
Ž.Šilėnui nerimą kelia faktas, kad dabar Seimas nori sąmoningai pabloginti užsieniečių padėtį Lietuvoje, įvesdamas reikalavimą dėl dviejų vidutinių atlyginimų.
„Jeigu tą patį kriterijų reikėtų taikyti Lietuvos darbuotojams, tai du trečdalius jų reikėtų atleisti. Protinga politika būtų ne nustatinėti atlyginimus, kuriuos reikės mokėti, o sukurti normalią protingą imigracijos politiką, kuri pritrauktų į Lietuvą darbščius žmones. Reikėtų greitai tvarkyti dokumentus ir nesudaryti tokių apribojimų, kad tie žmonės čia atvažiuotų, dirbtų ir kurtų produktą, visiems nuo to būtų tik geriau“, – aiškino LLRI prezidentas.
Toks Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komiteto priimtas sprendimas nesukuria saugios valstybės įvaizdžio, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, – tikina verslo migrantai.
Šią savaitę verslo migrantai parašė atvirą laišką Lietuvos Respublikos prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui pirmininkui, prašydami įsiklausyti į jų nuomonę.
„Toks Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto priimtas sprendimas nesukuria saugios valstybės įvaizdžio, teisinio tikrumo, teisinio saugumo.
Mes, verslo migrantai, tikimės būti išgirsti ir norime likti bei gyventi Lietuvoje bei prisidėti prie Lietuvos gerbūvio kėlimo. Tikimės, kad bus priimti racionalūs sprendimai“, – rašo jie.
