Festivalių organizatoriai nerimsta dėl ketinimo uždrausti pardavinėti alkoholį, prekybos tinklai skaičiuoja, kiek reikės investuoti, jeigu bus nuspręsta kurti specializuotas parduotuves, naktimis alkoholį parduodančių parduotuvių savininkai klausosi dar vieno ketinimo pažaboti jų darbą naktimis.
Daliai pasiūlymų Vyriausybė yra pritarusi, dalį siūlo atmesti, tačiau tik nuo parlamento priklausys, kokie nauji pančiai bus uždėti verslui ir vartotojams.
Festivaliuose alkoholio neuždraus?
Draudimą pardavinėti alkoholį masinių renginių metu įvairių festivalių organizatoriai sutiko su siaubu ir skųstis nuėjo net į Seimą. „Jei tikslas yra blaivinti tautą, nereikia jos riboti, forsuoti drakoniškomis priemonėmis“, – grodamas sakė Jurgis Didžiulis.
Panašu, kad „Laisvės rokenrolui“ akcijos organizatorius sveikatos apsaugos ministras Aurelijos Veryga išgirdo. Jis dabar švelnina savo poziciją ir Seime jau registruotas pasiūlymas drausti prekybą alkoholiu tik nemokamų renginių metu.
Ten, kur už dalyvavimą mokėti nereikia, alkoholiu prekiauti nebus leidžiama, 15min patvirtino ministro patarėja Lina Šriubėnė. Vadinasi, alkoholio prekyba būtų negalima įvairių miestų dienų, mugių, valstybinių švenčių minėjimuose, kur paprastai lankosi daug šeimų su vaikais.
„Aš manau, kad tai yra kompromisas, antra vertus, mes įvertiname situaciją to viešo renginio, kur gali patekti vienas vaikas, nelydimas tėvų ar kitų globėjų, ir kartu uždaro renginio, kuris yra mokamas ir daromas su organizatorių kontrole, apsauga ir taip toliau“, – kodėl nutarta prekybą alkoholiu drausti tik viešuose neuždaruose renginiuose, aiškina Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Anot jos, tokiu atveju alkoholiu bus galima prekiauti ne tik tuose festivaliuose, į kuriuos neįmanoma atvykti be bilieto, bet ir teatruose, koncertuose.
Jūros šventė taps mokama?
„Galima padaryti Jūros šventę mokamą, – 15min sakė Romandas Žiubrys, Jūrų šventę organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius. – Bet ar tai padės jums išsaugoti jūsų savigarbą, jeigu jūs a priori būsite laikoma potencialia alkoholike?“
Pasak jo, Jūros šventės lankytojų skaičiui tai poveikio nepadarys, nes žmonės į Klaipėdą atvažiuoja dėl kultūrinės programos ir turinio, o ne dėl alkoholio. Tačiau finansiškai tai gali būti smūgis šventei.
„Tai palies pirmiausiai savivaldybę, nes ji rinkliavų pavidalu iš Jūros šventės prekybininkų susirenka nemažą dalį biudžeto lėšų, kurios yra skiriamos būtent šios reprezentacinės miesto šventės organizavimui. Taigi reikės pagalvoti, iš kur paimti tuos pinigus, kurių neteks savivaldybės biudžetas“, – aiškino R.Žiubrys.
Be to, alkoholio gamintojai yra Jūros šventės rėmėjai – „Švyturys-Utenos alus“ yra jos mecenatas, o ir kitų rėmėjų yra bent kelios dešimtys. „Šie rėmėjai yra didžioji rėmėjų dalis“, – aiškino šventės organizatorius. Visiškai uždraudus prekybą alumi Jūros šventėje, pastaroji gali netekti finansinės paramos.
„Vieni ar kiti gamintojai remia renginius. Mūsų atveju būtų poveikis rėmėjams, kurie persvarstytų savo strateginius planus. Jeigu ir nenutrauktų rėmimo, peržiūrėtų galbūt apimtis to rėmimo“, – kalbėjo R.Žiubrys.
Jis suskubo paneigti nuomonę, kad Jūros šventėje tas alus liejasi labai laisvai. Pasak jo, tie, kas geria alų, per tris šventės dienas jo išgeria vos po pusę litro.
„Jūros šventėje draudžiama prekyba alkoholiu stiklinėje taroje, tai reiškia, kad visoje 73 hektarų teritorijoje yra uždaromi parduotuvių alkoholio skyriai“, – šventės organizatorius pabrėžė, kad alkoholio lankytojams nepritrūks, bet draudimas finansine prasme tikrai bus jaučiamas.
Prekybos tinklai ruošiasi ir juodžiausiam scenarijui
Seimas specializuotų stipraus alkoholio parduotuvių idėjos neatsisako. Nors tam Vyriausybė ir nepritaria, tačiau trečiadienį šį projektą svarstys Seimo Sveikatos komitetas, kuris gali neatsižvelgti į Vyriausybės nuomonę.
Kai kuriose parduotuvėse turėsime atsisakyti alkoholio skyrių, – neslėpė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Kol valdantieji blaškosi, parduotuvių tinklai jau rengiasi blogiausiam. Prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad tokiu atveju kai kuriose parduotuvėse atsisakytų alkoholio skyrių.
„Turime tam tikrus preliminarius paskaičiavimus, kas nutiktų, bet rimčiau skaičiuosime, kai bus priimti sprendimai. Jei vis tik bus priimtas sprendimas dėl specializuotų parduotuvių įkūrimo, kai kuriose parduotuvėse turėsime atsisakyti alkoholio skyrių, nes fiziškai nesugebėsime jų įrengti, tarkime, dėl vietos ir pan.“, – 15min sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Iki“ Viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė 15min ragina valdžią sprendimus priimti po išsamios socialinės ir ekonominės analizės.
„Nors mes sveikiname valdžios pasiryžimą spręsti alkoholio vartojimo problemą Lietuvoje, mūsų nuomone, prieš priimant bet kokius naujus ribojimus, turi būti vertinamas tokių ribojimų poveikis. Be išsamios socialinės ir ekonominės analizės priimti bet kokie radikalūs teisės aktų pakeitimai galėtų turėti katastrofiškas pasekmes visuomenės sveikatai, valstybės biudžeto pajamoms bei legaliam verslui“, – kalbėjo prekybos tinklo atstovė.
B.Čaikauskaitės teigimu, „nepamatuotai apribojus legalų verslą, susidaro prielaidos atsirasti nelegaliems pardavimo taškams, kuriuose alkoholio prekyba nebūtų kontroliuojama apskritai.“ Be to, pridūrė ji, toks alkoholio rinkos reguliavimas taip pat reikšmingai sumažintų į valstybės biudžetą surenkamas mokesčių pajamas, o „užsidarius legalioms alkoholio pardavimo vietoms, darbo ir pajamų šaltinio netektų didelis skaičius darbuotojų bei smulkiųjų verslininkų.“
„Maxima“ komentarą šiuo klausimu pateikti atsisakė.
Pasekmė – mažiesiems teks išnykti
Nėra jokių šansų kaime prisitaikyti prie tokių reikalavimų, – aiškino „Aibės“ valdybos narys E.Radžvila.
Daugiausia regionuose parduotuves valdančio tinklo „Aibė“ valdybos narys Eimutis Radžvila jau seniau kalbėjo, kad jei būtų reikalavimas alkoholinius gėrimus parduoti tik specializuotose parduotuvėse, 500 parduotuvių iš 700, priklausančių tinklui, užsidarytų.
„Nėra jokių šansų kaime prisitaikyti prie tokių reikalavimų“, – sakė jis. Beje, kaimo parduotuvėms taikoma išimtis – siūloma, kad jose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu. Tačiau tai situacijos negelbsti, mano E.Radžvila.
Beje, jis pasakojo apie vieną eksperimentą, kuriam ryžosi nedidelis parduotuvių tinklas provincijoje. Šis atsisakė alkoholio ir cigarečių prekybos. Pasekme – 63 proc. kritusi apyvarta. „Jie dabar prašosi pagalbos, nes gali visai užsidaryti“, – tvirtino „Aibės“ valdybos narys.
Dalis mažųjų prekybininkų mano, kad specializuotos parduotuvės bus tik į naudą didiesiems tinklams. Mat šie turi resursų prisitaikyti prie reikalavimų. „Taigi vyks verslo koncentracija“, – mano E.Radžvila.
Beje, „valstiečiai“ neatsisako siūlymo leisti išsinešti gėrimą iš parduotuvės tik maišelyje.
Lietuvai reikės Briuselio pritarimo
Jei Lietuva įstatymu nuspręs leisti prekiauti gėrimais tik specializuotose parduotuvėse, tai ribos konkurenciją, tad reikės kreiptis į Europos Komisiją leidimo. Taip 15min teigė buvęs ilgametis Konkurencijos tarybos vadovas, dabar advokatas Rimantas Stanikūnas.
„Reikalavimas prekiauti tik specializuotose parduotuvėse pažeidžia Romos sutarties 105 straipsnį, kuris draudžia riboti konkurenciją. Tad Lietuvai reikėtų kreiptis į Europos Komisiją“, – sakė R.Stanikūnas. Be to, dėl konkurencijos ribojimo Briuseliui gali pasiskųsti ir mažieji prekybininkai, kurie negalės prisitaikyti prie reikalavimo.
Ar tai reiškia, kad ES narė Švedija Europos Komisijai įrodė, jog specializuotos parduotuvės yra būtinos? „Kiek žinau, Švedijai reikėjo įrodinėti, kad jos yra naudingos visuomenei. Nežinau, ar pavyko tai padaryti, bet Lietuva turėtų taip pat kreiptis į Europos Komisiją“, – kalbėjo buvęs Konkurencijos tarybos vadovas.
Nusitaikė ir į naktines svaigalų parduotuves
Barais ir užeigomis virtę kioskai ir toliau turės maldauti pirkėjų, kad šie neišsineštų butelio su savimi, o suvartotų vietoje. Visą parą veikiančios įstaigos, labiau primenančios barus, jau po 20 valandos, kaip siūloma, turės drausti pirkėjams išsinešti gėrimus, dabar – po 22 valandos. Sekmadieniais išsinešti bus galima tik iki 15 valandos.
Kauno verslininkas Petras Rugys, laikinojoje sostinėje valdantis keletą tokių įstaigų, sako, kad ir toliau bus prašoma pirkėjų niekur neišsinešti gėrimų.
„Kaip ir anksčiau, mes prašysime, kad pirkėjai naktį įsigytus gėrimus suvartotų vietoje. Mes naktį parduodame gėrimus jau atkimštuose buteliuose, įpilame į tarą. Žinoma, ne visi suvartoja vietoje, pasitaiko agresyvių pirkėjų“, – pasakojo individualią įmonę „Broliai Juodvarniai“ valdantis P.Rugys.
Vis tik šiokia tokia naujovė bus. Jei anksčiau nepaklusniems pirkėjams niekas negrėsė, tai dabar, jei jie pasirodys su buteliu rankoje gatvėje, grės bauda. Kitaip tariant, bus numatyta administracinė atsakomybė tiems, kurie nesilaiko įstatymo reikalavimo suvartoti gėrimus vietoje.
„Sunku pasakyti, ar juos kas baus, ar stebės. Iš savo pusės galime pasakyti, kad mes pirkėjus pratiname prie įstatymo – nusipirkai naktį gėrimą, tai suvartok vietoje. Bet ar baudos sudrausmins lietuvius? Abejoju“, – samprotavo verslininkas.
Beje, užeigų savininkas prisipažino – po alkoholio akcizų padidinimo perkama mažiau gėrimų.
Alkoholio pirkėjų nefilmuos?
15min rašė apie svarbiausius naujus alkoholio rinkos draudimus. A.Širinskienė antradienį aiškino, kad kai kurių jų žada atsisakyti.
Pasak A.Širinskienės „valstiečiai“ niekada nepasisakė už alkoholį pekančių asmenų filmavimą, todėl šis siūlymas nė neturėtų būti svarstomas.
Seimas turės apsispręsti, ar pritarti alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, remiantis kuriomis alkoholio pardavėjai filmuos ir saugos vaizdo įrašus apie visus alkoholio pirkėjus. Numatoma, kad vaizdo įrašai privalės būti saugomi pusę metų nuo alkoholio įsigijimo. Atitinkamoms institucijoms paprašius, parduotuvė privalės pateikti vaizdo įrašus apie alkoholio pirkėją.
Tuo metu siūlymo drausti nešiotis alkoholį atidengta pakuote valdantieji atsisakyti neketina.
„Tara, pakuotė yra vienas iš reklamos elementų“, – argumentavo A.Širinskienė
