Atlyginimų pakėlimas vienu mostu
„Buvo mokesčių darbo grupėje pradėti darbai. Prie jų bus grįžta. Taip pat bus tęsiamas darbas toliau su tais pačiais žmonėmis – Raimondu Kuodžiu ir Romu Lazutka“, – sekmadienį po parlamento rinkimų 15min teigė S.Jakeliūnas, kalbėdamas apie būsimuosius pokyčius mokesčių srityje.
2013 m. sudarytoje mokesčių reformos darbo grupėje darbavęsis R.Lazutka 15min skaitytojams atskleidė pačius reikšmingiausius tuo metu priimtus nutarimus.
Suprasti akimirksniu
- 2013 m. siūlyta darbdavio mokamus mokesčius „Sodrai“ įtraukti į darbuotojų algas
- Mokesčių reformų darbo grupė norėjo sujungti PSD su GPM
- GPM lengvatas III pakopos pensijų pakopos naudotojams R.Lazutka siūlo naikinti
- Darbo grupė buvo nusistačiusi ir prieš dabartinę verslo liudijimų tvarką bei įvairias PVM lengvatas
Pirmiausiai siūlyta darbdavio mokamus mokesčius „Sodrai“ įtraukti į darbuotojų darbo užmokestį.
„Nors ekonomistai paprastai sutaria, kad tai darbo užmokesčio dalis, bet dabar ji paskaičiuojama virš atlyginimo, kuris yra nustatytas darbo sutartyje. Ši dalis būtų integruota, ir ją mokėtų nebe darbdavys, o darbuotojas“, – teigė R.Lazutka.
Tiesa, mokesčių reformų klausimus nagrinėjusi grupė pasiūlė, kad priėmus tokį nutarimą įstatymiškai darbdaviai turėtų būti įpareigoti atitinkamai ir padidinti darbo užmokesčius.
„Nes jei to nebūtų, didelė tikimybė, kad dalis darbdavių pasinaudotų ir tiesiog žmonės į rankas gautų mažiau, nes daugiau atskaičiuotų (mokesčių), o jie nepadidintų algos tiek, kiek būtų sutaupoma „Sodros“ įmokų. Taigi, tam reikia teisinio sprendimo“, – kalbėjo ekonomistas, tokį atlyginimų padidinimą vienu mostu palyginęs su euro įvedimu, kuris taip pat buvo reguliuojamas.
Anot R.Lazutkos, ši reforma galėtų teigiamai paveikti mokesčių surinkimą ir sumažintų norą vengti mokesčių. Tiesa, ekonomistas teigė nežinantis, ar politikai tokiam žingsniui ryžtųsi, ir taip pat priminė, jog dėl tokio pasiūlymo nerimauja profesinės sąjungos.
PSD kiša koją lengvatoms
Kitas 2013 m. gimęs pasiūlymas – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio integravimas į gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Taip buvo iki 2009 m., iki krizės. Sveikatos draudimas yra nuo Vokietijos nusižiūrėtas metodas, kurio vokiečiai net patys nesiūlo kitoms šalims. Esminis dalykas tas, kad visi žmonės šiuolaikinėje visuomenėje turi būti gydomi. Tada tenka daryti išimtis – valstybė moka už kitus, spaudžia, bet iki galo nepaspaudžia, kaip persekiojo emigrantus, nemokančius PSD“, – apie PSD ir GPM sujungimo būtinybę aiškino R.Lazutka.
„Medicininę pagalbą reikia teikti nesvarbu kiek žmogus moka mokesčių. O mokesčius tada reikia rinkti jeigu gauna pajamas. Tas reikšminga, nes būtų didesnis GPM ir geriau būtų galima taikyti įvairias lengvatas. Štai neseniai pranešta kad nuo naujųjų metų bus didinamas NPD, tame tarpe ir už vaikus, bet mažai uždirbantys negalės tuo pasinaudoti, nes nuo mažų algų jie nemoka mokesčių ir tada minimumo didinimas jiems nebeveikia“, – sakė VU profesorius.
III pakopos pensijų dalyvius šelpia valstybė
Naikintinu dalyku mokesčių darbo grupė vadino ir lengvatas kaupiamojo gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų naudotojams. Šiuo metu jiems taikoma 15 proc. dydžio GPM lengvata.
Naikintinu dalyku mokesčių darbo grupė vadino ir lengvatas kaupiamojo gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų naudotojams.
„GPM lengvatos reikia atsisakyti. Lietuvoje nedaug dalyvaujančių, tik tie, kam lieka atliekamų pinigų. Jie gali atidėti iki ketvirčio pajamų ir jie tuo daugiau naudojasi. O eiliniams žmonėms nelieka atidėti tiek pinigų trečiai pakopai ir jie nesigaudo, kas tai yra“, – sakė R.Lazutka, pažymėjęs, jog tokia GPM lengvata naudinga tik mažai ir pasiturinčiai visuomenės grupei.
„Dabar III pakopoje investavimas nepelningas, bet jie prieaugį gauna per valstybės biudžetą. 15 proc. prieaugis yra iš biudžeto. Kas čia per kaupimas, investicijos, kada maitiniesi iš valstybės biudžeto, tų žmonių, kurie nesinaudoja, mokesčių. Tai žinoma, kad tokius dalykus reikia naikinti“, – piktinosi ekonomistas.
Prieš verslo liudijimus ir lengvatas
R.Lazutka priminė, jog darbo grupė laikėsi nuostatų, kad neverta įvedinėti ir naujų PVM lengvatų.
„Buvo dar nutarimas dėl verslo liudijimų. Tai toks keistas išradimas, kad žmonės gali gauti, kad ir dideles pajamas, bet mokesčius moka ne nuo pajamų dydžio“, – dar vieną mokesčių reformos darbo grupės nutarimą prisiminė R.Lazutka.
Grupėje diskutuota, jog turėtų būti pakeistas pajamų apskaitos principas ir supaprastintas pajamų bei išlaidų registravimas ir mokesčių mokėjimas po to.
Ekonomistas priminė, kad dažnai verslo liudijimais piktnaudžiauja kai kurie verslininkai, o principas, kad žmogus sumoka išankstinį mokestį už liudijimą ir po to jo pajamos gali būti, kad ir milijoninės, bet nemokamas pajamų mokestis, yra nesąžiningas.
„Taip pat svarstėme ir siūlėme, kad mokesčiai nepriklausytų nuo pajamų rūšies. Nesvarbu, kokia forma įgyvendinama veikla. Yra GPM, ir jei žmogus gavo pajamas, nesvarbu kokie jų šaltiniai, jis turėtų būti apmokestinamas, atsižvelgiant, ar jis pajėgus mokėti daugiau, ar ne“, – aiškino vienas iš buvusios darbo grupės narių.
Jeigu būtų pertvarkytas socialinis ir sveikatos draudimas, tai atsivertų galimybė kalbėti apie tikrus progresinius tarifus.
Nors progresinių mokesčių idėja Lietuvoje karts nuo karto vis iškeliama į paviršių, tačiau 2013 m. veikusioje darbo grupėje dėl jų sutarta nebuvo.
„Dėl progresinių mokesčių, jeigu kalbant apie tarifus, toje grupėje nebuvo sutarta. O progresyvumas per MMA, tai visi pripažįsta, kad jis egzistuoja. O po to yra didžiuliai socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiai, dėl jų ir nesvarstomas mokesčių progresyvumas. Jeigu būtų pertvarkytas socialinis ir sveikatos draudimas, tai atsivertų galimybė kalbėti apie tikrus progresinius tarifus“, – paaiškino R.Lazutka.
Bazinę pensiją finansuoti siūlė iš valstybės iždo
Galiausiai dar vienas reikšmingas 2013 m. veikusios darbo grupės sprendimas buvo pasiūlymas glaudžiau susieti „Sodros“ įmokas ir išmokas. Tuo metu siūlyta bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą ir finansuoti padidintu GPM tarifu ir tuo pačiu metu tiek pat sumažinti įmoką „Sodrai“.
„Sodros“ įmokas, susietas su senatvės pensija, siūlome susieti su išmokomis, kad tarp jų būtų žymiai tampresnis ryšys. Bazinę pensiją gauna visi, o toliau pensiją gauna tuo didesnę, kuo daugiau uždirba ir daugiau įmokų sumoka į „Sodrą“, – dar 2013 m. interviu lrt.lt teigė S.Jakeliūnas.
R.Lazutka patikino, kad iki šiol vyriausybė neturi aiškaus plano, kaip bus didinamas bazinės pensijos finansavimas iš valstybės biudžeto, tuo pačiu mažinant finansavimą iš „Sodros“.
„Aiškinama, kad ta dalis didės augant ekonomikai. Tačiau ekonomikai augant reikia didinti kitas išlaidas, indeksuoti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, pensijas. Dėl to svarstyta buvo, tai kategoriškai siūlėme, bet priimtose įstatymuose to nebeliko“, – sakė R.Lazutka, pažymėjęs, jog buvo siūlyta įvesti „Sodros“ lubas.
„Socialiniame modelyje irgi pasiūlymas buvo įvesti „Sodros“ lubas ir jis buvo priimtas, tiesa, kol kas jos yra labai aukštos. Šiaip lubos turėtų būti žemiau, nes tuo metu liktų ryšys tarp to, ką sumoka ir ką gauna“, – įsitikinęs profesorius.
