„15 vienetų gaminių sudėtyje yra briliantų, safyrų, ametistų, topazų (...) VMI tikslas yra turtą parduoti kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis“, – komentuoja Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.
Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad inspekcija birželio pradžioje sudarė sutartį su bendrove „Vilmarlita“. Sutarties orientacinė maksimali vertė – 80 tūkst. eurų (su PVM).
Mokesčių administratorius pabrėžia, kad neįsipareigoja išleisti visos šios sumos.
„Tai yra maksimali suma, kuri nustatyta trejiems metams. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma yra orientacinė ir kad paslaugos tiekėjui realiai gali būti sumokėta mažiau, nes sutartis numato, kad paslaugos pirkimas priklauso nuo VMI poreikio“, – rašoma komentare.
Pasak I.Gavrilovos, nors šiuo metu VMI žinioje yra tauriųjų metalų gaminių už 37 tūkst. eurų, tačiau nėra žinoma, kiek ir už kokią kainą tokio turto inspekcija perims ir perduos realizuoti per artimiausius trejus metus.
„Atsiskaitant su paslaugos tiekėju per visą sutarties galiojimo laiką jam bus mokama taikant jo pasiūlytą procentą nuo gaminių pardavimo kainos“, – aiškina inspekcija.
Konkurse dėl brangenybių pardavimo dalyvavo dar keturios bendrovės: „Telesfera“, „Sentios“, „Stokeris“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ožys“. „Vilmarlita“ pasiūlė mažiausią paslaugos kainą, tai yra, mažiausią nustatytą procentą nuo pardavimo kainos.
Registrų centro duomenimis, „Vilmarlitos“ akcininkas yra vienas fizinis asmuo, Lietuvos pilietis. Bendrovės pajamos pernai siekė 270,7 tūkst. eurų, 2020 metų pabaigoje joje dirbo penki darbuotojai.
Daugiau kaip 90 proc. dabar turimų VMI gaminių yra konfiskuoti, apie 5 proc. yra valstybės paveldėti. Turtą konfiskuoja teismai, o VMI po konfiskavimo įsiteisėjimo perima jį į apskaitą.
Inspekcijos teigimu, minėtas turtas visada realizuojamas per tarpininkus, su kuriais viešojo konkurso būdu pasirašomos paslaugų teikimo sutartys.
