Per karantiną Vyriausybė ištiesė pagalbos ranką nuo pandemijos nukentėjusiems verslams pasiūliusi įvairių paramos priemonių. Tačiau siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui įvedė ir įvairių saugiklių.
Viena populiariausių priemonių, labiausiai pagelbėjusi nukentėjusioms įmonėms, buvo subsidijos už darbuotojų darbo užmokestį prastovų metu. Tačiau Vyriausybė mainais už subsidiją įpareigojo darbdavius išlaikyti prastovoje esančius darbuotojus bent 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Bausmė įmonėms, nesilaikiusioms šio nurodymo – draudimas metus laiko dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.
Užimtumo tarnybos (UT) atstovė Milda Jankauskienė 15min informavo, kad šio įpareigojimo išlaikyti darbo vietas neįvykdė penkios įmonės, o pagrindinės to priežastys – bankrotas arba akcininkų sprendimu stabdoma įmonės veikla.
Darbuotojus atleidusios įmonės atstovauja įvairiems sektoriams – prekybos, gamybos, kompiuterių programavimo, konsultacinės veiklos, tačiau jų pavadinimų UT neatskleidžia motyvuodama duomenų apsauga.
Beje, UT informuoja, kad subsidijų mokėjimas buvo nutrauktas tik dviem įmonėms.
Vyriausybės duomenimis, iš viso subsidijoms už prastovas iki šiol išmokėta 150,17 mln. eurų, o šia priemone pasinaudojo 24 tūkst. įmonių.
Darbo inspekcija rado tik kelis pažeidimus
Mokant įmonėms subsidijas už darbuotojų prastovas numatytas dar vienas saugiklis – įmonė, kurios darbuotojai pagaunami dirbantys prastovų metu, ne vėliau kaip per du mėnesius privalo grąžinti valstybės subsidijas už tuos darbuotojus.
M.Jankauskienė informavo, kad Valstybinė darbo inspekcija (VDI) iki šiol nustatė tik tris pažeidėjus – įmones iš Panevėžio ir Kauno, kurių darbuotojai dirbo prastovų metu.
UT duomenimis, dvi įmonės – UAB „WINART“ ir UAB „Alsteka“, kurioms buvo mokėtos subsidijos už darbuotojus prastovose, jas turi grąžinti dėl VDI nustatytų pažeidimų.
„Šios įmonės gautų lėšų darbo užmokesčiui už darbuotojus, esančius prastovose, dar negrąžino, su jomis derinamas grąžinimo terminas. Dėl trečios įmonės šiuo metu tikslinama situacija“, – informavo M.Jankauskienė.
Tačiau VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė 15min sakė, kad iš viso VDI iki šiol pateikusi 9 pranešimus Užimtumo tarnybai dėl pažeidimų prastovų metu.
M.Jankauskienė paaiškino, kad UT ir VDI duomenys nesutampa todėl, kad ne visi darbdaviai, registravę darbuotojus prastovose, teikė prašymus subsidijai gauti.
„Kiekvienu atveju, jeigu iš VDI gaunama tokia informacija, įmonės bus įpareigotos grąžinti lėšas“, – pabrėžė M.Jankauskienė.
Iš viso karantino šalyje laikotarpiu VDI atliko 245 planinius ir neplaninius patikrinimus ir už nustatytus pažeidimus surašė 46 reikalavimus šiuos pažeidimus pašalinti bei 43 administracinių nusižengimų protokolus.
Tačiau J.Kažukauskaitė-Sarnickienė pabrėžė, kad karantino metu inspekcija tikrino įvairias įmones, tačiau tai buvo bendri patikrinimai, kurių metu atkreiptas dėmesys ir į prastovų paskelbimo klausimus.
Nuo liepos 15 dienos VDI atlieka jau neplaninį patikrinimą dėl prastovų teisėtumo.
Profsąjungų vadovė: skamba keistai
Tiesa, toks skaičius kelia klausimų, nes patikrinimus taip pat atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) vien per dvi savaites – nuo balandžio 30 iki gegužės 7 dienos – skelbė patikrinus porą dešimčių įmonių visoje Lietuvoje ir radusi darbo tvarkos pažeidimų aštuoniose įmonėse.
Šią informaciją FNTT dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo perdavė vertinti VDI, o dėl subsidijų paskelbus prastovą mokėjimo – Užimtumo tarnybai.
Menki pažeidėjų skaičiai nustebino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkę Ingą Ruginienę.
„Skamba keistai, nes nedaug“, – kalbėdama su 15min nusistebėjo I.Ruginienė.
Pirmąsias karantino savaites profsąjungų telefonai nuo pasitarti norinčių darbuotojų skambučio kiekio net kaito. Profesinių sąjungų atstovai kalbėjosi su darbuotojais nuo ryto iki vakaro – net ir savaitgaliais. I.Ruginienė tvirtino, kad didelė dalis – iki 50 proc. paklausimų buvo susiję su įvairiais pažeidimais, taip pat ir dėl prastovų.
„Žmonės, pavyzdžiui, klausė, ar normalu eiti į darbą prastovų metu. Jei tokie tikslingi klausimai užduodami, reiškiasi, kad tam tikri pokalbiai su darbuotoju darbovietėje įvykę. Žmogus šiaip sau nepaskambins į profesinę sąjungą pasidalinti mintimis – jei skambina ar rašo, vadinasi, susidūręs su problema. Pasidžiaugti žmonės mums neskambina“, – pabrėžė I.Ruginienė.
Žmogus šiaip sau nepaskambins į profesinę sąjungą pasidalinti mintimis – vadinasi, susidūręs su problema. Pasidžiaugti žmonės mums neskambina, – pabrėžė I.Ruginienė.
Antro besiteiraujančiųjų bumo profsąjungos sulaukė jau įpusėjus karantinui – tuomet darbuotojai teiravosi, kas turi jiems sumokėti darbo užmokestį prastovų metu, klausė, ar jų darbdaviai gavo subsidijas.
„Pradėjus teirautis išaiškėdavo, kad užlaikomi darbuotojų pinigai – darbdavys vėluoja apmokėti prastovą ir kaip priežastį nurodo, kad dar negavęs subsidijos“, – prisiminė I.Ruginienė.
Profsąjungų konfederacijos pirmininkė svarstė, kad menką nustatytų pažeidėjų skaičių lėmė kelios priežastys – ir nedaug atliktų patikrinimų, ir pačių nukentėjusių darbuotojų nenoras skųstis dėl pažeidimų.
„VDI reaguoja į realius skundus – jei signalo nėra, jie atlieka savo planinius patikrinimus, tačiau net jei jie ir buvo dažnesni, inspekcijos pajėgumai nėra pakankami, kad kiekvieną patikrintų.
Darbuotojai nebuvo linkę skųsti – jie rašydavo mums, neretai anonimiškai, bet nebuvo taip, kad iš karto pultų rašyti Darbo inspekcijai, nors skatinome tai daryti, – pasakojo I.Ruginienė.
Tuo tarpu darbuotojai nebuvo linkę skųsti – jie rašydavo mums, neretai anonimiškai, bet nebuvo taip, kad iš karto pultų rašyti VDI, nors skatinome tai daryti“, – sakė I.Ruginienė.
Patikrinimai suintensyvėjo po karantino
Beje, I.Ruginienė pastebi, kad patikrinimai dėl prastovų suintensyvėjo jau gerokai po karantino. Dalis įmonių, neatsigavusių dėl pandemijos, net ir pasibaigus karantinui siuntė darbuotojus į prastovas.
Nuo liepos 15 d. VDI atliko 131 neplaninį patikrinimą dėl prastovų teisėtumo ir nustatė pažeidimus vienuolikoje įmonių iš gamybos, maitinimo paslaugų, transporto, medicinos paslaugų, mažmeninės prekybos sektorių.
Surašyti 4 administracinių nusižengimų protokolai bei 7 reikalavimai pašalinti pažeidimus. Daugiausia pažeidimų susiję su dalinės prastovos paskelbimu – pavyzdžiui, nenurodytas darbuotojų, kuriems paskelbta dalinė prastova, darbo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodyta, kiek sutrumpintas darbuotojų darbo laikas ir pan.
Patikrinimų metu užfiksuota ir kitų pažeidimų (pvz., dėl darbo užmokesčio mokėjimo, darbo grafikų sudarymo). Kai kurių įmonių patikrinimai dar neužbaigti.
Neplaninius patikrinimus VDI planuoja vykdyti iki rugsėjo 14 d.
