BNS pateikia įdomiausius faktus priimant valstybės biudžetą:
2004 metų biudžete pirmą kartą atsispindėjo Europos Sąjungos paramos Lietuvai lėšos. Diskusija dėl biudžeto vyko tris valandas.
2005 metų biudžeto priėmimas vyko iki Seimo kadencijos pabaigos likus penkioms dienoms, 2004 metų lapkričio 9-ąją. Tada liberalas Kęstutis Glaveckas suskaičiavo, kad 2005 metų biudžetas Seime buvo apsvarstytas per iki tol rekordiškai trumpą laiką – 24 dienas.
2006 metų biudžeto priėmimą opozicija siūlė atidėti ir jį antrąkart atiduoti svarstyti Vyriausybei, nes įtarimą kėlė pajamų augimas 24 proc., kai ekonomikos augimas prognozuotas 7 proc.
Tvirtinant 2007 metų biudžetą valdantieji sudarė mažumą.
2008 metais konservatorių, liberalų ir Arūno Valinsko bendražygiai suskubo taisyti Seimo statutą, kad 2009 metų biudžeto projektą koreguoti galėtų jau naujo Seimo patvirtinta Vyriausybė, o ne laikinasis Gedimino Kirkilo vadovaujamas Ministrų kabinetas. Seimas tada posėdžiavo ir penktadienį, ir šeštadienį, gruodžio 20-ąją, nes 2009 metų biudžeto projektą lydėjo beveik 60-ties įstatymų pataisos. 2009 metų biudžetą Seimas priėmė gruodžio 22-ąją, pirmadienį. Tada biudžeto priėmimo procedūra prasidėjo ryte, o baigėsi apie 17 val.
2010 metų biudžetas buvo rekordiškai didelio 5 mlrd. litų deficito. Balsavime tada registravosi rekordinis parlamentarų skaičius – 137: už buvo 81, prieš – 56, susilaikė du parlamentarai. Daugiau per balsavimus dėl biudžetų kėlusių rankas parlamentarų nebuvo. Dėl 2015 metų biudžeto balsavo 135 parlamentai, 130 Seimo narių dalyvavo balsavime tvirtinant 2019 metų biudžetą.
Valstybės 2011 metų pajamų ir išlaidų plane konstatuota, kad šalies ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki ir nėra pagrindo sukaupti lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti. Už 2011 metų biudžetą balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 56, o susilaikė septyni. Per šį balsavimą skirtumas tarp remiančių biudžetą ir jam nepritariančių buvo mažiausias.
2012 metų biudžeto svarstymas strigo dėl siūlymų likviduoti pensijų fondus. 2011 gruodžio 8-ąją valdančiosios koalicijos partnerių liberalų ir opozicijos iniciatyva Seimas ryte nepradėjo posėdžio, kuriame buvo numatytas antrasis biudžeto svarstymas. Liberalcentristai pareiškė, kad posėdžio pradžią blokavo, nes į darbotvarkę buvusios įtrauktos grupės parlamentarų pasiūlytos pataisos dėl privačių pensijų fondų likvidavimo, kurios neaptartos koalicijoje. Jas išbraukus, biudžeto svarstymui nuo vidurdienio buvo uždegta žalia šviesa. Gruodžio 20 dieną Seimas biudžetą patvirtino 21 val. Tai vėliausiai patvirtintas biudžetas.
2013-ųjų biudžeto projektą kadenciją baigiantiems parlamentarams 2012 metų spalio 30 dieną pristatė tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, o likus dviem dienoms iki kadencijos pabaigos Seimas projektą apsvarstė pirmą kartą ir grąžino Vyriausybei tobulinti.
Pirmasis 2013 metų biudžeto projekto svarstymas truko trumpai – diskusijoms nesiregistravo nė vienas parlamentaras. Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė patvirtino Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą 2013 metų biudžeto projektą, nekeičiant pajamų ir išlaidų dydžio bei deficito lygio.
2013 metų biudžetą Seime patvirtino gruodžio 20-ąją. Už balsavo 103 Seimo nariai ir tai buvo vienintelis kartas per pastaruosius 15 metų, kai tvirtinant biudžetą „už“ balsavo daugiau negu 100 parlamentarų. Tais metais buvo sumuštas ir kitas rekordas – mažiausiai balsavo „prieš“ biudžetą – tik du parlamentarai.
Socialdemokratų, „darbiečių“, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos valdančiosios daugumos parengtą 2014 metų valstybės biudžetą Seimas tvirtino gruodžio 12-ąją, nes tik tą dieną plenariniame posėdyje galėjo dalyvauti finansų ministras Rimantas Šadžius.
2015 metų valstybės biudžetas dėl euro įvedimo pirmą kartą buvo parengtas eurais. Jį Seimas tvirtino net du kartus.
Seimas atmetė A.Kubiliaus siūlymą į 2015 metų valstybės biudžeto antrąjį svarstymą iškviesti valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę, kuri paaiškintų, ar jo projektas neprieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui.
Gruodžio 4-ąją Seimas patvirtino biudžetą, bet nurodė Vyriausybei taupyti ir papildomai surasti beveik 90 mln. litų – daugiausia jų bus skirta kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams.
29 Seimo nariai, daugiausia opoziciniai konservatoriai ir liberalai, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės prašė dėl šiurkščių pažeidimų neperduoti biudžeto pasirašyti prezidentei. Per biudžeto priėmimą buvo pritarta kelių Seimo narių siūlymams perskirstyti asignavimus valstybės biudžete, o lėšų šaltiniai abstrakčiai buvo nurodomi kaip valstybės valdymo išlaidų bei skolos aptarnavimo išlaidų eilutės, konkrečiai neįvardinant, kokia imtimi ir kaip bus keičiami asignavimai tose eilutėse.
2014 metų gruodžio 11-ąją Seimas balsų dauguma nutarė iš naujo balsuoti dėl 2015 metų biudžeto. Jis buvo patvirtintas antru balsavimu.
Seime 2016 metų biudžetas patvirtintas atsižvelgus į Europos Komisijos priekaištą, kad Lietuvos biudžeto deficitas 2016 metais gali būti didesnis nei prognozuojama. Vyriausybė deficitą kiek sumažino.
2018 metų biudžete pirmą kartą suplanuota, kad valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
