Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 24-ąją atmetė A.Zuoko atskirąjį skundą dėl jam nepalankios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria liepos 13-ąją jo ieškinį atsisakyta priimti. Teismas vertino, kad A.Zuokas siekia būti pašalintas iš valstybės iniciatyva iškeltos bylos, kurioje jis yra atsakovas.
„Ieškovas, prašydamas pripažinti sandorius – atstovavimo sutartį, įgaliojimą – negaliojančiais ir niekiniais, siekia iš esmės identiškų padarinių – būti pašalintam iš (...) bylos“, – rašoma apygardos teismo nutartyje, kuri įsiteisėjo iš karto.
Anot nutarties, A.Zuokas bandė įrodyti, kad 2019-ųjų sausį Energetikos ministerijos jos darbuotojui suteiktas įgaliojimas yra netinkamas atstovauti byloje prieš jį. Tačiau teismas nurodė, kad politikas įgaliojimo tinkamumą gali ginčyti byloje, kurioje nagrinėjamas valstybės ieškinys.
A.Zuokas taip pat apeliavo į pažeistą jo teisę gintis, tačiau teismas šį argumentą atmetė: „Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, apribojo ieškovo teisę į fundamentalią gynybą, yra atmestinas“.
Ministerija BNS nurodė, kad ginčijamas dokumentas įgalioja jos darbuotoją atstovauti įstaigai įvairiose bylose.
„Dokumentas yra bendras įgaliojimas ministerijos darbuotojui jos vardu pasirašyti procesinius dokumentus civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose, visų instancijų bendrosios ar specializuotos kompetencijos teismams, administracinių ginčų komisijoms ir darbo ginčų komisijoms“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Nutartyje taip pat rašoma, kad A.Zuokas 2020 metais negaliojančia bandė pripažinti ministerijos ir advokatų atstovavimo sutartį, pagal kurią jie veikė prieš buvusį sostinės merą, tačiau teismai šio ieškinio irgi nepriėmė.
Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – A.Zuokui, Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.
Vilniaus apygardos teismas šių metų balandį valstybės ieškinį priėmė nagrinėti, „Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ siekė šį sprendimą užginčyti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas liepą konstatavo, kad ieškinys priimtas pagrįstai.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.
