Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, kurios didžiausią akcijų dalį valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, šįmet darbuotojų ir jų šeimos narių naujametinei šventei nutarė skirti 8 tūkst. eurų be PVM. Šventė vyks salėje „Vakaris“. Ją organizuos verslininko Nerijaus Ivanausko valdoma įmonė „Pramogų burės“, kuri eilinį kartą laimi „Klaipėdos vandenų“ skelbiamus pobūvių konkursus.
Gegužę už 8,4 tūkst. eurų be PVM Klaipėdos piliavietėje ji taip pat organizavo Vandentvarkos darbuotojų dienos minėjimo vakarėlį, kuriame pasirodė vokalo grupė „Quorum“ ir Baltijos gitarų kvartetas, dalyvavo Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių vadovai. 2016-aisiais „Pramogų burės“, kaip ir šįmet, salėje „Vakaris“ rengė 8,3 tūkst. eurų be PVM vertės naujametį vakarą. Jame pasirodė aktorius Audrius Bružas, grupės „Pop Ladies“ ir „Dreams 3x45“, didžėjus. Naujųjų metų šventę už 5,6 tūkst. eurų be PVM „Pramogų burės“ organizavo ir 2015-aisiais.
Generalinis „Klaipėdos vandenų“ direktorius Leonas Makūnas sprendimus, skirti tam tikrą pinigų sumą kolegų pasibuvimams, argumentuoja sena tradicija ir darbuotojų paskata. Finansinėse bendrovės ataskaitose šventėms skirti pinigai, anot jo, atspindimi skiltyje „kitos išlaidos, nemažinančios apmokestinamojo pelno“.
„Visos padorios organizacijos darbuotojams daro šventes – ir mes darome. Iš esmės darbuotojams darome tris šventes per metus – kalėdinė šventė vaikams ir suaugusiems ir vandentvarkos šventė. Pernai, pavyzdžiui, kalėdinę šventę pavyko nupirkti už 6 tūkst., o šiemet pasižiūrim į infliacinius rodiklius ir nusimatėme truputį daugiau. Šiais metais kalėdinėms vaikų ir suaugusiųjų šventėms yra numatyta 12,5 tūkst. eurų“, – pasakoja jis.
L.Makūnui atitaria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas – jo nuomone, „šventiniai renginiai stiprina kolektyvą, sukuria nuotaiką“, jie vyksta daugumoje šalies bendrovių, tad ir „Klaipėdos vanduo“ nėra išimtis.
„Kiekviena darbovietė, tardamasi su darbuotojais, renkasi jų motyvavimo priemones. Vienose įstaigose yra išmokamos premijos, kitose – organizuojamos šventės. Pastarasis būdas skatina buvimą kartu, sukuria šventinę nuotaiką. O premijos keliauja tiesiai į žmonių kišenes ir padeda išpildyti jų asmeninius švenčių lūkesčius.
Tad, kaip ir minėjau, jei pasirinktas motyvavimo būdas yra suderintas su darbuotojais, tradicija privalo gyvuoti. Gal kelios puikiai suorganizuotos šventės bent šiek tiek paskatins žmones dirbti Klaipėdai ir Lietuvai, o ne rinktis emigracijos kelią“, – atsakyme 15min rašo S.Budinas.
„Lietuvos geležinkeliai“: nuo Nacionalinės filharmonijos iki pikniko
Valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai 2016-ųjų žiemos šventes pasitiko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur klausėsi solistų Evelinos Sašenko, Liudo Mikalausko ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro parengtos programos „Tu ateik į pasimatymą... Auksinės Benjamino Gorbulskio dainos“. Bendrovei filharmonijos nuoma ir atlikėjų pasirodymas kainavo 11,5 tūkst. eurų be PVM.
Tąkart „Lietuvos geležinkeliai“ pirko ir maitinimo – šaltų užkandžių, karštų patiekalų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų – paslaugas, kurios 670 svečių atsiėjo 19,6 tūkst. eurų be PVM. Konkursą laimėjo sostinės restoranas „Steakhouse Hazienda“.
„Kalėdinio renginio organizavimas, kaip ir daugelyje įmonių, iki šiol buvo tradicinė šventė darbuotojams kaip padėka jiems už bendrą darbą ir rezultatus. Jų metu būdavo teikiamos padėkos geriausiems darbuotojams, įvertinami geriausi metų projektai, nominuojamos geriausios stotys“, – „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą skirti lėšų pobūviui aiškina bendrovės atstovė spaudai Inga Čiuberkytė.
„Lėšos iki šiol buvo dengiamos iš reprezentacinių lėšų, kurios, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, patenka į veiklos sąnaudas“, – teigia ji.
Šiemet tokio šventės formato, kaip Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, „Lietuvos geležinkeliai“, anot I.Čiuberkytės, neplanuoja: „Renginiai bus kuklesni. Darbuotojams surengsime kalėdinį pikniką, susitiksime su verslo klientais padėkoti už bendrą darbą bei aptarti ateities planus.“
Trys Uosto direkcijos šventės – 22,9 tūkst. eurų
Tradicijos kolegų būryje minėti žiemos šventes neatsisako ir valstybinės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ kolektyvas, šįmet tam paskyręs 7,6 tūkst. eurų be PVM. Šventę Klaipėdos piliavietės salėje 150 asmenų organizuos įmonė „Renginių fabrikas“, turėsianti organizuoti generalinę pobūvio repeticiją, pasirūpinti papuošimais, svečių fotografavimu, didžėjumi, žaidimais, maistu ir gėrimais.
2016-aisiais vakarui „Naujieji metai Liverpulio stiliumi“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje ir fojė valstybinė įmonė paskyrė 4,7 tūkst. eurų be PVM, tačiau 2015 metais nepasikuklino – vakarui viešbučio „Amberton Klaipėda“ „Vakario“ salėje nusprendė išleisti 10,6 tūkst. eurų be PVM. Šventės eiga rūpinosi bendrovė „Projektų vadybos institutas“. Jai teko organizuoti „iškilmingą“ ir „pramoginę“ programas, tiekti maitinimo paslaugas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas svečiams pateikti kokybiškas, suredaguotas renginio nuotraukas.
„Kalėdinis vakaras darbuotojams pastaraisiais metais organizuojamas kasmet. Tai yra vienintelis tradicinis korporatyvinis įmonės darbuotojų vakaras per metus, – teigia „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ rinkodaros specialistė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. – Tiesa, pernai renginį be papildomo užmokesčio organizavo ir vedė patys įmonės darbuotojai“, – priduria ji.
Pernai renginį be papildomo užmokesčio organizavo bei vedė patys įmonės darbuotojai.
Biudžetas žiemos šventei, anot N.Dvarionaitės-Milkintienės, numatomas įmonės planavimo dokumentuose, o finansinėse ataskaitose atsispindi kaip „išlaidos renginiams pagal kolektyvinę sutartį“.
S.Muravjovas: įmonės išlaidas turi gebėti pagrįsti
Tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas sako, kad įmonių darbuotojus motyvuoti būtina.
„Tačiau mums svarbu suprasti, kokie tai pinigai. Būtų labai svarbu palyginti šitas išlaidas su kitų privačių bendrovių išlaidomis šventėms. Kiekvienos valstybės valdomos ir savivaldybės valdomos įmonės vadovybės atsakomybė pagrįsti šitas išlaidas ir priimti geriausią sprendimą“, – tikina jis.
Klausimai dėl to, kaip valstybės valdomos ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės mini šventes, jo nuomone, kyla dėl nepasitikėjimo jų veikla ir skaidrumo stokos: „Man aišku, kad savivaldybių valdomos, valstybės valdomos įmonės turi būti skaidrumo etalonu.“
„Kai nėra tinkamo skaidrumo, kai šios įmonės dažnai suvokiamos kaip giminių ir politinių partijų, bičiulių įdarbinimo cechai, aišku, kyla klausimas, ar išlaidos šventėms yra naudojamos tinkamai ir ar nėra taip, kad tai yra labiau panašu į puotą [...], nes neturi pakankamai informacijos tinkamai spręsti ir šiaip nepasitiki šių įmonių vadovų veikla“, – dėsto S.Muravjovas.
Kaip alternatyvą vietoje šventės jis siūlo investuoti į pasitikėjimą įmonių vadovais: „Mano akimis, labai svarbu, kad žmonės galėtų jaustis darbovietėje gerai ir norėtų pasitikėti savo vadovais, žinotų, kad apie bet kokią negerovę, nusižengimą, problemą galima pranešti kolegoms.“
