2022 m. pasikeitus teisės aktų nuostatoms ir sudarius galimybę tiek audito, tiek valdymo ir kontrolės sistemos institucijoms vertinti viešuosius pirkimus, atliktus naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis, audito metu nustatyta, jog institucijų turimos kontrolės priemonės nesudaro galimybės užtikrinti tokių pirkimų kokybės, nustatytas reikšmingas kiekis neatitikimų.
„Įstatyme nustatytais atvejais projekto vykdytojai privalo naudotis CPO paslaugomis, tačiau audito rezultatai rodo, kad CPO vykdomos pirkimo procedūros neužtikrina išlaidų teisėtumo ir kelia riziką dėl didesnio klaidų masto. Pastaruoju metu, siekiant vis daugiau viešųjų pirkimų vykdyti centralizuotai, svarbu užtikrinti centrinių perkančiųjų organizacijų kokybės priežiūrą“, – teigia Rasa Virganavičienė, Europos Sąjungos investicijų audito departamento vadovė.
Audito rezultatai rodo, kad kokybės užtikrinimas svarbus ne tik projektų įgyvendinimo, bet ir pareiškėjų tinkamumo finansuoti vertinimo etape. Netinkama pareiškėjų atranka ne tik sukelia reikšmingas finansines pasekmes netinkamai atrinktų projektų finansavimui, bet ir gali užkirsti kelią gauti finansavimą kitiems pareiškėjams. Audito metu nustatyta, kad į valstybės projektų sąrašą įtrauktas netinkamas pareiškėjas, todėl projektui pritaikyta 100 proc. finansinė korekcija, o tai lėmė didesnio nei 6 mln. Eur finansavimo praradimą.
Auditorių teigimu, nustatytas bendras klaidų lygis siekia 4,92 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį, kiek Valstybės kontrolė atlieka ES struktūrinių fondų investicijų auditus.
„Mūsų atlikti auditai rodo, kad „ES struktūrinių fondų investicijų deklaruotų išlaidų bendras klaidų lygis toleruotiną ribą viršijo visus pastaruosius trejus metus. Tai reiškia, kad Finansų ministerija turėjo taikyti finansinę korekciją, kad šią klaidą sumažintų iki EK toleruotino lygio (2 proc.). Praėjusių metų klaidą (kuri yra didžiausia per visą periodą) ministerija ištaisė, tam skirta 40,56 mln. Eur“, – sako R.Virganavičienė.
Audito metu vertinome ir neatitikčių nenustatėme keturių projektų išlaidose, sudarančiose 7,9 mln. Eur, kurios apskaičiuojamos ir EK deklaruojamos pagal iš anksto nustatytus fiksuotus įkainius. Tokiu atveju projektų vykdytojams nereikia teikti faktinių išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimo įrodymų, o tik pagrįsti pasiektą rezultatą, už kurį ir kompensuojamos išlaidos. Ne pirmą kartą audito metu pastebime, kad fiksuotų įkainių projekte naudojimas yra prevencinė priemonė siekiant išvengti netinkamų finansuoti išlaidų, kurios ir generuoja bendrą klaidų lygį.
