Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus. Tačiau, anot Valstybės kontrolės, išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.
„Sudarant valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, kai fiskalinės drausmės taisyklių taikymas laikinai susiaurintas, apdairus ir skaidrus biudžeto planavimas išlieka aktualus. Esant prastesniam, nei projektuota, pajamų surinkimui, svarbu užtikrinti atsakingą 2021 metų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų planavimą“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė.
„Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina stabilizuoti jos augimą ir numatyti mažinimo ateityje kryptį“, – pridūrė ji.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2020 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,5 proc., o 2021–2022 metais numatomas ekonomikos augimas, kurį skatins galutinio vartojimo išlaidos. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei kainos.
Tačiau, anot Valstybės kontrolės, nemažėjantys išorės ir vidaus rizikos veiksniai palaiko namų ūkių ir verslo atsargias nuotaikas, o dėl koronaviruso pandemijos sumažėjusi pasaulio ekonomikų vidaus paklausa neigiamai veikia euro zonos užsienio prekybos apimtis
Besitęsiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos konfliktas, stringantis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas, politinis neapibrėžtumas kylantis dėl JAV prezidento rinkimų didina nestabilumą pasaulyje ir gali neigiamai paveikti ES išorės paklausą. Atitinkamai, tai mažintų ir Lietuvos eksportą, pabrėžė Valstybės kontrolė.
Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina stabilizuoti jos augimą ir numatyti mažinimo ateityje kryptį.
Institucijos teigimu, vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su COVID-19, vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis. Dėl dabartinės demografinės situacijos ir neapibrėžtumo išlieka rizika, kad užimtųjų skaičius gali mažėti labiau, nei tikimasi, o augant vartotojų taupymo lygiui dar labiau silpnėtų vidaus paklausa.
„Privataus vartojimo išlaidos galėtų kristi labiau, nei tikimasi, jei atsargūs vartotojų lūkesčiai pablogėtų suprastėjus ekonominei ar epidemiologinei situacijai. Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, svarbi tarptautinė prekyba. Suprastėjus užsienio prekybos partnerių ekonominiams rodikliams išlieka rizika Lietuvos eksporto augimo sulėtėjimui vidutiniu laikotarpiu“, – tvirtina Valstybės kontrolė.
Jos teigimu, dėl ekonomikos skatinimo plano įliejant pinigus į ekonomiką gali kilti rizika dėl infliacijos padidėjimo vidutiniu laikotarpiu. Tai galėtų neigiamai paveikti vidaus vartojimą ir atitinkamai ekonomikos augimą. Europos Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog Lietuva ir imasi veiksmų, mažinančių skurdą ir nelygybę, tačiau pajamų nelygybė net po socialinių pervedimų išlieka viena didžiausių ES.
Finansų ministerija rugsėjo 14 dieną viešai paskelbė 2020-2023 metų ekonominės raidos scenarijų. Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.