„Pandemijos metu reikėjo skubių sprendimų, tačiau, bet kokiai situacijai esant valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir skaidriai. Valstybė turi būti nuolat pasirengusi greitai sukurti naujas ar patobulinti esamas paramos verslui schemas, kurios veiktų efektyviai ir padėtų sušvelninti šalies verslui kylančius sunkumus ar grėsmes“, – pranešime žiniasklaidai sakė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į nuoseklumo ir informatyvumo stoką planuojant išlaidas koronaviruso pandemijos pasekmėms sumažinti. Europos Komisija rekomendavo valstybėms narėms skirti ypatingą dėmesį labai mažų ir mažų įmonių rėmimui, kadangi jos svariai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.
Lietuvoje pasirinktas verslo skatinimo išsaugoti likvidumą modelis leido subsidijas, skirtas mikro įmonėms, kuriose dirba ne daugiau nei 9 darbuotojai, gauti ir įmonėms, kurių metinės pajamos skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. 2020 metais tarp subsidijas mikro įmonėms gavusių buvo 10 didelių įmonių (metinės pajamos didesnės nei 50 mln. eurų, arba balansinis turtas didesnis nei 43 mln. eurų), 113 – vidutinių (metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų, balansinė turto vertė neviršija 43 mln. eurų) ir 938 mažos įmonės (metinės pajamos ir balansinis turtas neviršija 10 mln. eurų).
Vertinant žemės ūkio subjektams skirtas paskolas pažymima, kad jos buvo teikiamos atsakingai ir siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų panaudotos kaip įmanoma skaidriau.
Tačiau trečdalis tikrintų savivaldybių (11 iš 34) ir Nacionalinė mokėjimų agentūra, turėjusios įvertinti, ar paramos gavėjai iki prasidedant pandemijai neturėjo finansinių sunkumų, nurodė, kad pareiškėjų finansinių ataskaitų nevertino, o pasitikėjo jų pateikta informacija paraiškose, kad jie iki 2019 metų pabaigoje sunkumų nepatyrė, nurodė Valstybės kontrolė.
Įvertinę pandeminio laikotarpio patirtį ir praktiką, auditoriai atkreipia dėmesį į objektyviais kriterijais pagrįstų vienodų principų ir sąlygų skirtingiems verslo sektoriams gauti valstybės biudžeto paramą svarbą, siekiant skaidraus ir tikslingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo.
Anot Valstybės kontrolės, paramos siekiančiam verslui buvo taikomas 30 proc. apyvartos kritimo reikalavimas, tuo metu žemės ūkiui – tik 10 proc., o kai kuriose žemės ūkio priemonėse buvo vertinamas viso sektoriaus pajamų kritimas bent 5 procentais.
Paskolos laikotarpis verslui buvo 72 mėnesiai, žemės ūkiui – 36 mėnesiai, tuo metu paskolos grąžinimas – atitinkamai po 6 ir 12 mėnesių. Kompensuojamas palūkanų dydis verslui – 7 proc., žemės ūkiui – 8 procentai.
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatytam tikslui išsaugoti verslo likvidumą buvo skirta 1,425 mlrd. eurų, iš kurių per 2020 metus buvo panaudota 40,3 procento.
