Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams pristatė savo išvadas dėl biudžeto. Jis grėsmės finansiniam stabilumui neįžvelgia, išskyrus riziką, kurią kelia naujas siūlomas bankų mokestis. O kainas reikšmingai gali padidinti siūlomas stambiosios prekybos mokestis. Dar panašu, kad valstybė išlaidauja ties nustatytų taisyklių riba – kyla rizika, kad kitąmet išleisime per daug.
Pasak jo, kitąmet Lietuva vykdys vadinamąją prociklinę ekonominę politiką. Tai reiškia, kad tuomet, kai išlaidauti nereikia, būtent taip ir elgsimės.
O Valstybės kontrolė taip pat įžvelgia, kad valdžia kitąmet gali būti perteklinė ir pasiekti 1 proc. BVP viršijantį struktūrinės valdžios deficitą.
„Matome, kad augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas signalizuoja aukštą riziką“, – kalbėjo Valstybės kontrolės Biudžeto ir politikos stebėsenos vyr. specialistė Rasa Ibelhauptaitė.
Įspėja, dėl bankų mokesčio: dabartiniams žaidėjams bus gerai
Kalbėdamas apie biudžetą, Lietuvos banko vadovas pirmiausia atkreipė dėmesį į siūlymą apmokestinti bankų turtą
„Kalbant apie finansų sistemos stabilumą, mes rizikų neįžvelgiame, išskyrus vieną aspektą – tai vadinamasis bankų mokestis. Gali atsirasti klausimų, susijusių su rizikomis finansiniam stabilumui ekonomikos lėtėjimo ar nuosmukio metu. Nes pats mokestis yra fiksuotas ir jis niekaip nejuda su ekonominiu ciklu. Tai svarbu būtų ne didiesiems, o mažesniems bankams“, – sako V.Vasiliauskas.
Pasak jo, pasiūlytas bankų apmokestinimo modelis yra pats paprasčiausias ir grubiausias.
„Aš dabar jums iš karto galiu pasakyti kelis būdus, kaip jį galima apeiti. Paprasčiausiai iki įstatymo įsigaliojimo paskolų portfelis bus parduotas į kitas jurisdikcijas ir vietiniai bankai čia skolins iki 300 mln. eurų numatytos ribos. Tą reikia turėti omenyje“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Jis bankų mokestį lygino su „abonentiniu mokesčiu“, mokamu nepriklausomai nuo to, ar metai pelningi, koks ekonomikos ciklas. Lenkijoje įvedus tokį mokestį iš 37 bankų liko 31 bankas.
„Lenkijoje taip ir įvyko, kad stambiausi paskolų gavėjai finansuojami iš kitų šalių“, – sako V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas teigė suprantąs biudžeto poreikius, tačiau siūlė ieškoti kitokio apmokestinimo modelio. Kitose šalyse bankai apmokestinami siekiant padengti krizės kaštus ar apriboti spekuliacijas ateityje. V.Vasiliauskas siūlė nustatyti kitokią bankų leidžiamų atskaitymų sistemą, apribojant atidėjinius mokesčių tikslais, kad jie sumokėtų daugiau pelno mokesčio.
„Pagalvokime labai paprastai. Šitas mokestis užrakina dabartinę rinką. Dabartiniams rinkos žaidėjams tai yra gerai, jie susimokės, jie permes klientams ar per komisinius, ar per paskolas. Na ir tuomet prisitraukti naujų rinkos žaidėjų bus tikrai sudėtinga“, – teigė V.Vasiliauskas.
Jis skeptiškai vertino valstybinio banko idėją – tam reikėtų itin didelių investicijų „norint pasistumdyti pečiais“ su trimis bankais, užimančiais 80 proc. rinkos. V.Vasiliauską labiausiai neramina korporatyvinio valdymo kultūros stoka – jis priminė, kad per naktį neliko Lietuvos pašto valdybos.
„Lietuvos paštas turi mokėjimų paslaugų įstaigos licenciją. Įsivaizduokime, jei jie turėtų bankinę licenciją. Bent jau rinkoje tarp indėlininkų kiltų daug klausimų. Praeityje mes esame turėję (valstybinį banką. Ar mūsų korporatyvinė kultūra taip pasikeitė, kad labai aiškiai atribotume politiką nuo valdymo, aš nesu tikras“, – Seimo narius įspėjo V.Vasiliauskas.
Mokestis prekybininkams augintų infliaciją
Pristatydamas kainų augimo prognozes V.Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad kitąmet prognozuojama 2,2 proc. infliacija, ir biudžetas jai galėtų daryti 0,1 proc. punkto poveikį – tai nėra reikšminga.
„2021 m. jau būtų 0,3 proc. punkto, bet čia su prielaida, kad visas stambiosios prekybos mokestis persiduos į kainas“, – sako V.Vasiliauskas ir paaiškina, kad prekybos mokestis prie infliacijos pridėtų 0,2-0,3 proc. punkto.
Jis patikino, kad mokestinių iniciatyvų svarstymas vyksta chaotiškai.
„Kartais mes nelabai suprantame, kas vyksta. Dėl bankų mokesčio tikrai prašyčiau kreiptis į Europos centrinį banką“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad Lietuva turėjo apyvartos mokestį prieš stojant į ES, tačiau tokio mokesčio turėjo atsisakyti.
Išsiskiria nuomonės, kaip sekasi ekonomikai
Lietuvos banko vadovas atkreipė dėmesį, kad jų ir Finansų ministerijos vertinimai išsiskiria dėl to, kokioje ekonominio ciklo fazėje yra Lietuva. Dėl to gali pasirodyti, kad išlaidaujame per daug.
„Kokio pobūdžio kitų metų biudžetinė politika būtų – mūsų vertinimu, tai vėlgi būtų prociklinė, kaip buvo ir šiais metais“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis abejojo mokesčių administravimo gerinimo (kovos su šešėliu) priemonių galimybėmis papildyti biudžetą – vien šioje dalyje skirtumas tarp prognozių sudaro 0,4 proc. BVP. Lietuvos bankas nesitiki, kad pavyks taip lengvai surinkti 187 mln. eurų papildomo PVM.
„Tada mums kyla klausimų, ar bus laikomasi fiskalinės drausmės, na, bet čia jau, matyt, audito institucija pasisakytų. (…) Mes vertiname atitikimą Lietuvos fiskalinės drausmės, bendrai pavadinsiu, įstatymui, kuris, be abejo, remiasi europinėmis taisyklėmis. Tai čia mūsų vertinimai skiriasi ir mes manome, kad bendras balansas blogėja, lyginant su šiais metais. O tai rimtas signalas, kad bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas vertina, kad biudžetas suformuoja 1,4 proc. BVP siekiantį struktūrinį deficitą, kai leidžiamas yra tik 1 proc. BVP deficitas.
Valstybės kontrolė taip pat įžvelgia riziką
Valstybės kontrolės ekspertė R.Ibelhauptaitė tikino, kad audito institucijos ir Finansų ministerijos prognozės nesiskiria, tačiau vertinimai, koks bus struktūrinis deficitas, skiriasi.
Valstybės kontrolė vertina, kad viešojo sektoriaus deficitas kitąmet sudarys minus 0,2 proc. BVP, kai Finansų ministerija tikisi 0,2 proc. perteklių.
Neatitikimus R.Ibelhauptaitė aiškino šiemetiniu PVM nesurinkimu, mažesnėmis akcizų įplaukomis, valstybės įmonių dividendų ir pelno įmokomis.
„Gali būti taip, kad lyginant su 2019 m., kitąmet pajamos augs apie 8,6 proc., išlaidos apie 9,3 proc.“, – kalbėjo R.Ibelhauptaitė.
Ji įspėjo, kad mokesčių pajamos iš darbuotojų gali būti mažesnės nei tikimasi, kyla rizika, kad biudžetas bus deficitinis.
Tuo metu neaišku, ar bus priimti nauji mokestiniai pakeitimai, kurie turėtų padidinti pajamas, linkstama padidinti ilgalaikius valstybės įsipareigojimus.
„Priimant bet kokius ilgalaikius įsipareigojimus dėl išlaidų, turėtų būti numatyti nauji kompensuojantys šaltiniai“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovė.
Tačiau Valstybės kontrolė nemano, kad kitąmet fiskalinė politika bus prociklinė – vertina, kad ji bus neutrali, taip pat atstovė pabrėžė, kad gerais laikais nebuvo suformuoti pakankami rezervai, kuriais būtų galima ekonomiką skatinti ateityje.
Kaip ir Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė prognozuoja, kad Lietuva kitąmet pažeis struktūrinio valdžios sektoriaus deficito taisyklę, mat deficitas bus 1,3 BVP, ir viršys 1 proc. ribą.
2020 matome, kad išankstiniu vertinimu, valdžios sektoriaus biudžetai išskyrus perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę.
„Matome, kad augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas signalizuoja aukštą riziką“, – įspėjo R.Ibelhauptaitė.
V.Šapoka: gerai turėti įvairių prognozių spektrą
Finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad didelio konflikto tarp institucijų nėra, tiesiog skiriasi metodologijos.
„Mes kasmet padiskutuojame dėl skirtingo produkcijos atotrūkio, na, bet natūralu, nes mes turime skirtingas metodologijas. Lyg taisyklė, mūsų prognozė dėl struktūrinio balanso būna labai panaši į EK, bet skiriasi nuo Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės. Nematome čia kažkokio didelio konflikto ir nemanome, kad kažkas būtų negerai, jei taikomos skirtingos metodologijos. Kartais gerai pasižiūrėti visą spektrą“, – ramino V.Šapoka.
Anot jo, kitąmet Lietuvos politika juda link anticiklinės.
„Čia turbūt Lietuvos banko vertinimas išsiskiria. Bet žinant Lietuvos banką, mėgstama aštresnė retorika“, – kalbėjo V.Šapoka.
Anot jo, Lietuvos bankas vertino ne tą biudžetą, kurį pateikė Vyriausybė, „bet savo nuožiūra pramėtė, kas nepatinka“.
„Sakyti, kad iš administravimo gerinimo bus nulis, tai jau manau, kad nekorektiška. Kiekvienas gali turėti skirtingas nuomones, aš remiuosi oficialiais duomenimis, kuriuos pateikia VMI“, – atsikirto V.Šapoka.
Kalbėdamas apie bankų turto mokestį, jis pritarė, kad palaiko alternatyvą dėl sąnaudų pripažinimo, taip galimai padidinant mokamą pelno mokestį. Ministras tikėjosi platesnių diskusijų dėl naujų mokesčių metodologijos.
