Institucijos teigimu, šalies ūkio augimui teigiamą įtaką darė galutinio vartojimo išlaidos, investicijos ir grynasis eksportas. Dėl pirmąjį pusmetį paspartėjusio Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo Lietuvoje investicijos auga sparčiau, nei tikėtasi.
Šalies vidutinio mėnesinio bruto („popieriuje“) darbo užmokesčio augimas ir toliau išlieka vienas pagrindinių veiksnių, palaikančių privataus vartojimo išlaidų augimą. Prie to prisideda optimistiniai vartotojų lūkesčiai bei stabili, lėtesnė nei vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, infliacija.
-
Valstybės kontrolė skatina imtis esminių pokyčių švietimo srityje
-
Valstybės kontrolė kartu su savivaldybėmis pradeda bendrą nekilnojamojo turto auditą
-
G.Nausėda: viešojo sektoriaus pokyčiams būtina stipri Valstybės kontrolė
-
Valstybės kontrolierius įspėjo G.Nausėdą dėl nepriklausomumo: „Gali grėsti ES sankcijos“
Vis dėlto Valstybės kontrolė pažymi, kad stebimas JAV ir Kinijos prekybos konflikto intensyvėjimas, didelis politinis neapibrėžtumas Europoje, įskaitant „Brexit“, pasaulio ekonomikų augimo lėtėjimas, tikėtina, paveiks didžiųjų euro zonos valstybių ekonomikų augimą.
Institucija pastebi, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimo sulėtėjimas skatins ieškoti naujų eksporto rinkų.
Vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis.
Finansų ministerija rugsėjo 11 dieną viešai paskelbė 2019-2022 metų ekonominės raidos scenarijų. Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.
Institucijos teigimu, šalies ūkio augimui teigiamą įtaką darė galutinio vartojimo išlaidos, investicijos ir grynasis eksportas.
