Valstybės kontrolė: milijardas eurų turėjo pritraukti užsienio investuotojus, tačiau sukurta tik laikinų darbo vietų

Valstybės kontrolė įvertino, kaip valstybės veiksmai paveikė užsienio investicijų pritraukimą – vietoj užsienio investicijų tebuvo pagražinta aplinka, sukurtos laikinos darbo vietos, o tam per 2007–2013 metus išleista 850 mln. eurų. Planuojant naują paramą ketinama daryti tą patį – tik jau už 1,2 milijardo eurų. Valstybės kontrolė investicijų pritraukimą Lietuvoje vadina „vienu blogiausių ES“.
Valstybės kontrolės konferencija
Valstybės kontrolės konferencija / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus: didelė dalis valstybės ir ES investicijų skiriama ne investicijų pritraukimo priemonėms, o patrauklesnės aplinkos sukūrimo darbams. Pinigai leidžiami be vizijos, institucijų planavimas nesisieja su efektyviu investicijų panaudojimu.

„Nepaisant to, Lietuva pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam žmogui yra 26 vietoje arba trečia nuo galo tarp ES valstybių narių“, – teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

2007–2013 m. ES paramos regionams investicijų pritraukimo priemonėms skirta 850 mln. Eur, o 2014–2020 m. paramos laikotarpiu planuojama skirti dar daugiau – 1,2 mlrd. Eur. Palyginimui, kad biudžetas surinktų tokią sumą pinigų iš gyventojų pajamų mokesčio, visi Lietuvos dirbantieji užtruktų 3,5 metų.

Daugiausia kritikos strėlių krenta Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijoms – būtent jos atsakingos už efektyvų lėšų panaudojimą ir administravimą.

„Skirstant 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšas – 1,194 mlrd. Eur – Vidaus reikalų ministerija pasirinko labai panašias priemones kaip ir 2007–2013 m.: gerinti viešąjį valdymą ir paslaugų kokybę savivaldybėse, modernizuoti vietos bendruomenėms svarbią infrastruktūrą, diegti aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones“, – būsimą švaistymą įžvelgia Valstybės kontrolė.

Sukūrė 266 tūkst. darbo vietų – beveik visi jau atleisti

„850 mln. Eur ES paramos regionų ekonominiam augimui iš esmės buvo panaudota ne tiesioginiam užsienio investuotojų pritraukimui ir ilgalaikių darbo vietų sukūrimui, o trumpalaikės vertės priemonėms“, – teigia Valstybės kontrolės audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Vos tik pasibaigus finansavimui, už ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus – nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst. vienetų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valstybės kontrolės konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valstybės kontrolės konferencija

„Žvelgiant ES mastu, Lietuva yra beveik pačioje ES valstybių sąrašo pabaigoje pagal pritrauktas TUI, ir situacija toliau blogėja. Lietuva gali didžiuotis sėkmingomis užsienio įmonėmis, kurios savo veiklai pasirinko mūsų šalį, tačiau pagal sukauptas TUI nuo BVP 2015 m. buvome 25-ti iš 28-ių ES valstybių, kai 2014 m. buvome 22-oje vietoje“, – teigiama ataskaitoje.

Visa tai lemia, kad Lietuva kaip šalis, nors ir turėdama nemažai privalumų ir būdama patraukli verslui, dėl savo politikos ir pasyvios praktikos daugeliu atveju pralaimi kitoms ES šalims, net ir mažesnėms.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad VšĮ „Investuok Lietuvoje“ VšĮ preliminari projekto paraiška vertinama nenagrinėjant projekto naudos valstybei, nėra nustatytos ribos, kada projektas laikomas nenaudingu. Maža to, „Investuok Lietuvoje“ vėliau teikia nepagrįstai pagerintus projektų naudos valstybei rodiklius, o pagal tai Ūkio ministerija nusprendžia projektus finansuoti.

Skirstant paramą dalis kokybinių (naudos valstybei) kriterijų pagrindimų paraiškose nekonkretūs, kartojasi ir yra neįpareigojantys investuotojų jų laikytis

Valstybės kontrolė išskiria ir Laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) – praėjo 23-eji metai, į 7 LEZ investuota per 40 milijonų eurų, tačiau iki 2016 m. pabaigos vis dar buvo nenaudojami trys ketvirtadaliai jų teritorijos. Audito ataskaitoje pažymima, kad, steigiant šias zonas ir nustatant jų teritorijų ribas, buvo nepakankamai įvertinta jų vieta, parinktų sklypų paskirtis ir užterštumas.

„Valstybės ir regionų strategijose nėra aiškios, tvarios ir integralios tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo vizijos, o valstybės institucijų ir savivaldybių veiklos planavimas nėra orientuotas į efektyvų šių investicijų pritraukimą“.

Rekomenduoja turėti bent viziją

Valstybės auditoriai rekomenduoja Vyriausybei sukurti aiškią viziją ir nuosekliais tikslais grįstą TUI pritraukimo politiką, nustatyti prioritetinius verslo sektorius.

Vidaus reikalų ministerijai kontrolieriai pataria užtikrinti efektyvesnį ES investicijų naudojimą regionuose, specializuotis pagal prioritetines investicijų pritraukimo kryptis, o regionų planavimą derinti su valstybės strateginiais ir teritorijų planavimo dokumentais. Ūkio ministerijai rekomenduojama pasirūpinti LEZ valdymu.

Savivaldybės taip pat, siekdamos pritraukti tiesioginių užsienio investuotojų, gali taikyti „minkštąsias“ priemones: bendradarbiauti su jais ir konsultuoti, t. y. rengti renginius ir dalyvauti juose, teikti pagalbą investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir pan., tikina Valstybės kontrolė.

„Tai yra efektyvu ir nereikalauja didelių finansinių išteklių, tačiau to nedaro dauguma (77 proc.) savivaldybių, o įstatymuose numatytomis įvairiomis lengvatomis investuotojams nesinaudoja per 88 proc. savivaldybių“, – teigiama pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų