Ministerijai vis dar nepavyksta išspręsti viešųjų pirkimų ir kultūros vertybių apskaitos problemų, – teigė G.Švedienė.
„Ministerijai vis dar nepavyksta išspręsti viešųjų pirkimų ir kultūros vertybių apskaitos problemų. Tačiau džiugina tai, kad su auditoriais noriai bendradarbiaujama, atsižvelgiama ir į ankstesniais metais, ir audito metu teiktas rekomendacijas, o ministerijos veiksmai valstybės investicijų srityje gali būti laikomi gerosios praktikos pavyzdžiu viešajame sektoriuje“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Kultūros ministerijos kontroliuojamos įstaigos spartina sudėtingą kilnojamųjų kultūros vertybių tikrosios vertės nustatymą, tačiau ministerijos 2013 m. konsoliduotojo finansinių ataskaitų rinkinio duomenys vis dar nenurodo tikros ir teisingos finansinės būklės. Neįvertinus kilnojamųjų kultūros vertybių tikrąja verte, metų pabaigoje simboline vieno lito verte vis dar buvo užregistruota 3 316,8 tūkst. kultūros vertybių, arba 89 proc. bendro jų skaičiaus.
Vertinant ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumą, nustatyta, kad 2013 metais ministerija, pirkdama valymo paslaugas už 110 tūkst. Lt, o Lietuvos rusų dramos teatras – už 217, 8 tūkst. Lt, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu, nes netinkamai nustatė pirkimo vertes ir pasirinko netinkamus viešųjų pirkimų būdus.
2013 metais ministerija, pirkdama valymo paslaugas už 110 tūkst. Lt, o Lietuvos rusų dramos teatras – už 217, 8 tūkst. Lt, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu
Lietuvos kino centras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras ir Lietuvos aklųjų biblioteka, pirkdami prekių ir paslaugų už 187,9 tūkst. Lt, nesivadovavo pasitvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir, esant didesnei pirkimo vertei, nei nustatyta reikalavimuose, su tiekėjais bendravo žodžiu. Lietuvos aklųjų biblioteka taip pat pažeidė bendrą viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo trukmės principą, nes su tiekėjais sudarė 32 sutartis, galiojančias ilgiau nei 3 metus. Pažymėtina, kad audito metu įstaigos geranoriškai reagavo į pastebėjimus ir operatyviai vykdė rekomendacijas – nutraukė neterminuotas sutartis, atliko sutarčių galiojimo terminų pakeitimus, patvirtino viešųjų pirkimų vykdymo tvarkas.
Valstybės kontrolė pateikė pastabas ir dėl kino projektų finansavimo. Tai atlieka dvi ministerijai pavaldžios įstaigos: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kino centras, todėl kino projektų vykdytojams kyla neaiškumų, į kurią įstaigą kreiptis dėl paraiškų teikimo. Šių įstaigų projektų finansavimo taisyklės nustato skirtingas kino projektų finansavimo, lėšų panaudojimo ir atsiskaitymo sąlygas ir tvarką. Be to, galima rizika, kad įstaigos finansuos tuos pačius kino projektus.
Apibendrinus valstybės investicijų srityje atliekamus ministerijos veiksmus, darytina išvada, kad šioje institucijoje sukurtos reikiamos kontrolės priemonės, padedančios užtikrinti tinkamą valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą.
