„2024 metais prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą. Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 metais, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 procentais“, – pranešime teigia VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.
Valstybės auditoriai įvertino Finansų ministerijos paskelbtą 2023–2026 metų šalies ekonominės raidos scenarijų ir skelbia, kad jis atitinka įvardintas prielaidas ir yra pagrįstas.
Anot pranešimo, dėl sparčios investicijų plėtros pernai šalies ekonomika, tikėtina, išvengė ženklaus susitraukimo.
„Svarbu didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą, konkurencingumą, siekiant sumažinti išorės iššūkių poveikį. 2023 metais ekonomikos susitraukimą sušvelninusios investicijos yra geras to pavyzdys“, – sakė R.Ibelhauptaitė-Duobienė.
VK duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius investicijos Lietuvoje buvo 10,2 proc. didesnės nei tuo pačiu metu 2022-aisiais, viešajame sektoriuje jos augo labiau nei privačiame.
Finansų ministerija gruodžio pabaigoje nepakeitė rugsėjo prognozės ir skaičiuoja, kad 2024 metais šalies ekonomika augs 1,7 proc.
Vidutinė metinė infliacija, anot jos, lėtės nuo 8,8 proc. pernai iki 2,8 proc. šiemet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc.
