„Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai: 2020 m. šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. ir tai vienas mažiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 6,2 proc.)“, – pranešime spaudai cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
2021 metų sausio–vasario mėn. Valstybės kontrolės auditoriai stebėjo Vyriausybės patvirtintas naujas priemones įmonių likvidumui palaikyti bei ekonomikai skatinti.
Auditorių analizėje nurodoma, kad gyventojų indėliai šių metų sausį sudarė 18,15 mlrd. eurų – tai didžiausias augimas per pastaruosius 10 metų.
Labiausiai augo ne finansų bendrovių indėliai, kurie metų pradžioje sudarė 9,4 mlrd. eurų – tai 29 proc. daugiau nei prieš metus.
67 proc. įmonių pandemija beveik nepaveikė
Tuo tarpu ne finansų bendrovių gautos paskolos sudarė 17,1 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jos sumažėjo 5,6 proc. Pastebima, kad tokio paskolų mažėjimo nebuvo nuo 2011 metų.
Remiantis „Scorify“ pranešimu Valstybės kontrolė nurodo, kad 3 proc. įmonių pandemija visai nepaveikė, 64 proc. paveikė nedaug, 23 proc. – smarkiai ir 10 proc. šalies bendrovių COVID-19 labai paveikė. Labiausiai paveiktas sektoriai – sveikatos priežiūra, didmeninė prekyba ir švietimas.
Mažiausiai paveiktos sritys – finansinės paslaugos, žemės ūkis ir statybos.
Išaugo nedarbas
Lietuvoje pernai smarkiai išaugo nedarbas. Vidutinis bedarbių skaičius 2019 m. siekė 91,9 tūkst., o 2020 m. jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst. Beje, 2021 m. sausio mėn. šis skaičius sudarė 20,6 tūkst., panašus buvo ir laisvų darbo vietų skaičius – 20,7 tūkst.
Nedarbo lygiui galėjo turėti įtakos imigrantų prieaugis (2020 m. apie 43 tūkst.) ir jaunimo, dirbančio prekybos ir aptarnavimo srityse užimtumas.
Laisvų darbo vietų, Užimtumo tarnybos duomenimis, per metus sumažėjo 5,2 tūkst.
Valstybės kontrolė, reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, sudarė auditorių darbo grupę, kurios uždavinys – analizuoti Vyriausybės sprendimus, kovojant su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, prireikus inicijuoti auditus ar vertinimus šioje srityje, dalyvauti bendrose kitų šalių audito institucijų iniciatyvose, pandemijos pasekmes vertinant tarptautiniu lygiu.
