Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Valstybės turtas: kiek dar tęsis nebaudžiamumo laikotarpis

Rinkimai užgožė Valstybės kontrolės išvadas apie valstybės turtą, o jos pribloškiančios. Valstybės investicijų programa (VIP) išpūsta iki 10 mlrd. eurų, projektams įgyvendinti neužtektų ir viso biudžeto, o daug projektų labai abejotini. Liūdniausia, kad tokie pribloškiantys faktai – visai jokia naujiena.
50 eurų banknotas
50 eurų banknotas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Apie tai, kad būtina griežtinti investicinių projektų atranką, jog lėšos būtų skiriamos projektams, kurie duotų daugiausia ekonominės naudos šaliai, dar 2007 ir 2009 m. kalbėjo valstybės kontrolienė Rasa Budbergytė, 2014 m. Seimo nariai tai turėjo išgirsti iš Giedrės Švedienės. Deja, kol kas neatsirado tokių, kurie išgirstų.

Jau trečias valstybės kontrolierius ragina vyriausybę iš esmės keisti Valstybės investicijų programą, griežtinti investicijų atranką.

Jau trečias valstybės kontrolierius ragina vyriausybę iš esmės keisti Valstybės investicijų programą, griežtinti investicijų atranką. Šiai programai kasmet skiriama maždaug penktadalis valstybės biudžeto lėšų, pernai – milijardas 400 mln. eurų. Auditoriams sunkiai sekėsi suskaičiuoti, kiek iš tiesų ministerijos atrinko projektų, kuriems skirta valstybės parama.

„Po audito mes nustatėme, kad iš tikrųjų šitoje programoje yra tris kartus daugiau projektų – virš 2000 – nei tai buvo deklaruojama viešai iki šiol“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Be aiškių kriterijų, be sistemos ir koordinavimo, visiems po trupinį, kai kurie projektai tęsiami dešimtmečius – tai nutraukiami, tai vėl atnaujinami. Auditoriai nustatė, kad net šešios ministerijos atranką vykdė netinkamai: Aplinkos ir Kultūros ministerijos vadovavosi neaiškia vertinimo sistema, o Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Žemės ūkio ministerijose „prastumti“ nežinia kokie projektai.

Auditoriai surado ir pirkinių, kurių niekaip neįmanoma priskirti prie investicinių projektų.

„Finansuojami buvo projektai išvis nesurinkę balų ir mažiau balų surinkę projektai, o svarbesni projektai, buvo tokių, kurie tęsiasi jau 10 metų ir daugiau, jie finansavimo negavo, nors surinko ženkliai daugiau atrankos balų. Ir šitoje vietoje prasideda įvairios interpretacijos, kaip šie projektai gavo finansavimą, jei ministerijos joms prioriteto neteikė? – stebisi Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė.

Auditoriai surado ir pirkinių, kurių niekaip neįmanoma priskirti prie investicinių projektų.

„Apskritai stebimės, kaip į Valstybės investicijų programą gali pakliūti tokie dalykai kaip elektros instaliacija, grindų dažymas, narų kostiumai, kažkokios peryklos, pripučiamos valtys, vaizdo kameros, mikroskopai, gręžimo staklės, priekabos šunims ir pačios įvairiausios ir keisčiausios išlaidos“, – vardija A. Dulkys.

Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius sako, kad teisėsauga privalo išsiaiškinti, ar ministerijų valdininkai, dalydami gėrybes, veikė savo nuožiūra, ar vykdė kažkieno politinę valią.

„Arba šie asmenys piktnaudžiavo, arba savo pareigas vykdė aplaidžiai, tai visų šešių ministerijų projektai, kuriuose atrenkant investicijas ir investicinius projektus nebuvo laikomasi nustatytų atrankos kriterijų, turi būti įvertinti per galimo piktnaudžiavimo prizmę ir Generalinė prokuratūra, turėtų priimti sprendimą ir įvertinti. Galų gale, pasibaigtų tas nebaudžiamumo atmosferos laikotarpis“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai

Valstybės kontrolierius sako bijantis net spėlioti, koks valstybės tarnautojų pulkas pluša aprašinėdamas tuos dalykus kaip investicinius projektus, atlieka jų išlaidų ir naudos analizę.

„Jūs šitą klausimą turėtumėte užduoti asignavimo valdytojui – tai ministerijai, kuriai buvo skirti tie pinigai“, – siūlo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Beje, dar pernai vasarį premjeras pranešė, kad vyriausybė įvedė naują valstybės investicinių projektų tvarką – VIP lėšos nebebus išdalijamos ministerijoms, kurios savo nuožiūra atrinkdavo finansuotinus objektus. Visi brangesni nei 1,5 mln. eurų projektai bus atrenkami ir tvirtinami vyriausybėje. Tą kartą premjeras pažadėjo didžiausią investicijų dalį nukreipti į sostinę – niekaip nepastatomas stadionas turėtų virsti daugiafunkciu sveikatingumo ir kultūros kompleksu. Kitas bendruomeniškumą, gyventojų socializaciją ir kūrybiškumą skatinsiantis centras planuojamas Ozo gatvėje. Bus iš banko išpirkti ir atgaivinti sostinės centre riogsantys Sporto rūmai.

Tą kartą premjeras tikino, kad Kongreso rūmai, kuriuose koncertuoja Valstybinis simfoninis orkestras, tam netinkami.

„Vienas meno žmogus pareiškė, kad į tokią daržinę pakviesti labai aukšto lygio atlikėją būtų labai didelė gėda. Kokia valstybė, jei neturi salės, kuri talpintų 2 tūkst.–3 tūkst. žiūrovų?“ – klausia premjeras.

Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad Lietuvoje jau 81 daugiafunkcis pramogų ir sporto kompleksas, 8 statomi, dar 19 planuojama pastatyti. Kai kurie vienas nuo kito nutolę vos per kelis kilometrus. Visiems pradėtiems projektams užbaigti prireiks ne mažiau kaip 10 mlrd. eurų.

„10 mlrd. eurų – tai yra visų metų Lietuvos biudžetas visoms sritims. Neprotinga, kad šeštadalis biudžeto eina ne per programas ar biudžetavimo procesą, o tokiu vos ne asmeniniu kolektyvinio sprendimo paskyrimu, ir čia prasideda: Seimo nariai ir atakuoja fondą atidaryti koplyčią, pakeisti stogą, nutiesti kelią, išasfaltuoti keliuką, reikia ar nereikia, jie įžiūri, kad tai yra geras darbas“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas.

Robertas Dargis sako, kad jau ne vienos kadencijos vyriausybei trūksta elementaraus ilgalaikio perspektyvinio mąstymo, kritinės analizės.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad jau ne vienos kadencijos vyriausybei trūksta elementaraus ilgalaikio perspektyvinio mąstymo, kritinės analizės. Nesame išnagrinėję buvusių klaidų ir teisingų sprendimų, kasmet klumpame ir vėl nemąstome, kaip kuo efektyviau panaudoti turimus išteklius.

„Kalbėti dabar apie efektyvumą vienos ar kitos sporto arenos, vieno ar kito daugiafunkcio centro – neverta, nes tai yra mūsų valstybės sisteminė problema, kurią aš manau, reikia tuoj pat tvarkyti. Ta našta, apie kurią aš kalbu visą eilę metų, užguls savivaldybes. Ir čia ne vien tik arenos. Infrastruktūros plėtra nepamatuota, tiek energetinė, tiek susisiekimo“, – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas R. Dargis.

Tokios nepamatuotos statybos, plėtros ir kiti projektai gražiai atrodo tik trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau žvelgiant į ateitį reikia mąstyti, kas uždirbs, kad visa tai būtų išlaikoma? Valstybės kontrolierius pateikė pavyzdį – 2036 metais vienam pagyvenusiam žmogui Lietuvoje teks 2 dirbantys, šiuo metu tenka pusketvirto. Todėl pats metas susimąstyti, kaip leidžiami valstybės pinigai. Dar aštresnė ši problema tampa, kai po 2020 m. Europos Sąjungos fondų paramos Lietuvai neliks arba labai stipriai aptirps, tačiau kol kas dar vis neatsirado politinės valios kontroliuoti valstybės pinigus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?