V.Šapoka pirmiausia primena, kad Lietuva jau turėjo valstybinių bankų „ir visi puikiai žinome, kuo tai baigėsi“.
„Tikrai rizikos yra didelės. Jei būtų nutarta tiesiog steigti, įkurti naują valstybinį banką, tai pareikalautų tikrai labai milžiniškų sumų, tai yra viena. Antra, kiek ilgai toks bankas galėtų tvariai veikti?“ – kalbėjo V.Šapoka.
Pasak jo, valstybinis bankas negalėtų tikėtis kažkokių išskirtinių sąlygų rinkoje – valstybės pagalba negalima, turėtų veikti rinkos sąlygomis, atitikti visas esmines taisykles, jo priežiūrą, kaip ir visų komercinių bankų, atliktų Lietuvos bankas.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad dažnai tokie bankai ima per daug rizikuoti, galų gale juos reikia gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais. Tai tų klaustukų tikrai yra daug, manau visų pirma reikia įsivertinti, kuriose srityse konkurencijos galimai trūksta, kokių paslaugų srityse: ar mokėjimų, ar pinigų išgryninimo, ar prieinamumo regionuose. Ir manau, kad galima rasti ir kitų sprendimų, apsieinant be tokio rizikingo žingsnio“, – sako V.Šapoka.
Pasak jo, tik ekspertų atlikta analizė galėtų atsakyti į tokius klausimus.
Ministras abejojo Lietuvos pašto (LP) galimybėmis verstis tokia veikla.
„Lietuvos paštas jau šiuo metu teikia dalį finansinių paslaugų, kai kur atlieka tarpininko vaidmenį. Manau, pats LP galėtų įsivertinti, ar galėtų prisiimti kažkokį papildomą paslaugų paketą. Grįžtu prie to, kokiu tikslu ir kokią problemą mes sprendžiame? Kuomet prezidento patarėjai išgrynins ir konkretizuos tokį siūlymą, tuomet galima ir diskutuoti šiuo klausimu. Dabar yra tik idėjos, jų realizavimas gali būti arba labai geras, arba labai blogas“, – sako V.Šapoka
V.Vasiliauskas: pabundi vieną dieną ir LP neturi valdybos
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas pripažino, kad valstybinis bankas galėtų sumažinti įkainius, įnešti daugiau konkurencijos, tačiau niekas nepaskaičiavo, ar tai apsimokėtų.
„Pirmiausia tai yra vykdomosios valdžios prerogatyva, bet kaip ir kiekviena iniciatyva, mano galva, ji turėtų būti pagrįsta pirmiausia kaštų ir naudos analize. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar toks lėktuvas skristų. Šiandien mes turime koncentruotą bankų sektorių ir, be jokios abejonės, bet kurio naujo žaidėjo atsiradimas būtų sveikintinas. Bet kaštų naudos analizė yra pirmas dalykas“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Jis paaiškino, kad universaliam bankui steigti minimaliai 5 mln. eurų reiktų vien licencijai gauti, 1 mln. eurų – specializuoto banko licencijai.
„Bet puikiai suprantame, kad vien įstatinis kapitalas nieko nereiškia. Kad atsirastų normali konkurencija, bankui reikėtų būti reikšmingu rinkos žaidėju. Kalbant apie mūsų patirtį su valstybiniais bankais, ji yra nekokia. Naujausias pavyzdys – Lietuvos paštas, kada vieną dieną atsibundi, ir mokėjimų įstaigos licenciją turintis subjektas nebeturi valdybos, kurios pusė yra nepriklausomi nariai. Aš dėl korporatyvinės kultūros Lietuvoje turiu didelių abejonių, na, bet, be abejo, viskas įmanoma“, – sako V.Vasiliauskas.
Pasak jo, Lietuvos paštas jau anksčiau ketino siekti elektroninių pinigų įstaigos licencijos, tačiau vėliau procesas sustojo. Jei jis turėtų banko licenciją, staigūs vadovybės pokyčiai galėtų sukelti daug klausimų, pvz., tarp indėlininkų.
Nepriklausomai, privatus ar valstybinis bankas, dabar jis licenciją turėtų gauti Frankfurte, Europos centriniame banke. V.Vasiliauskas patvirtino, kad tokio banko priežiūra nesiskirtų nuo kitų bankų.
„Pirmiausia reikia atlikti kaštų ir naudos analizę. Visą laiką tai būna pirmas žingsnis, kai investuotojas, ar jis būtų privatus, ar valstybinis, atlieka rinkos tyrimą, įvertina visas prielaidas, įvertina esamą situaciją ir pasižiūri, ar yra tame verslo atvejis, ar nėra“, – kalbėjo V.Vasiliauskas
Jis paaiškina, kad pačios valstybės institucijos prisidėjo prie prastos konkurencijos finansų rinkoje – nors nuo 2016 m. patvirtinta strategija skatinti finansinių technologijų sektorių, dirbtinai buvo daromi barjerai naujiems rinkos dalyviams.
„Mes skatiname ne dėl to, kad čia labai inovatyvu ar populiaru, bet ir dėl to, kad spręstume konkurencinius aspektus. Žaidėjai yra, jiems užaugti, be abejo, reikia laiko. Bet lygiai taip pat ir valstybiniam bankui užaugti reikės laiko“, – tikina V.Vasiliauskas.
Jis pripažino, kad konkurencija tarp bankų „kelianti daug klausimų“ ir didesnė konkurencija galėtų pasiūlyti mažesnius įkainius ar geresnes sąlygas klientams.
„Bet vėlgi, tai priklauso nuo apimčių, kokią rinkos dalį tu turi, ar į tave esami rinkos dalyviai kreipia dėmesį“, – sako V.Vasiliauskas.
