Pirmąjį metų ketvirtį Prancūzijos skola išaugo iki 99,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė statistikos biuras „Insee“, taigi atotrūkis nuo euro zonos leidžiamos 60 proc. BVP skolos ribos dar labiau padidėjo.
Prancūzijos skola šiuo metu yra 43,6 mlrd. eurų didesnė nei 2018 metų pabaigoje, kai skolos ir BVP santykis sudarė 98,4 procento.
Prezidento Emmanuelio Macrono Prancūzijos padėtis prastėja, parodė penktadienį paviešinti nacionalinio statistikos biuro duomenys, paskelbti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai valstybinis auditorius įspėjo apie „nerimą keliantį“ valstybės skolos lygį. vyriausybė šiais metais tikisi pasiekti 98,9 proc. santykį.
Pasak „Insee“, viešojo sektoriaus skolos padidėjimas daugiausia susijęs su centrinės valdžios išlaidomis, tuo tarpu vietos valdžios institucijos ir socialinės apsaugos sistema daug mažiau prisidėjo prie skolos didėjimo.
Antradienį Prancūzijos valstybinis auditorius įspėjo, kad šalies skolos lygis kelia „nerimą“ ir paragino vyriausybę kontroliuoti išlaidas.
Prancūzijos išlaidų mažinimo politika buvo sušvelninta E.Macronui mėginant nutraukti ne vieną mėnesį trukusius „geltonųjų“ liemenių protestus.
Už valstybinių įstaigų auditą atsakingo Audito teismo ataskaitoje teigiama, kad didėjantis skirtumas tarp Prancūzijos ir jos kaimynių skolų mažinimo tendencijų gali lemti prastesnės Prancūzijos skolos perspektyvas tarp investuotojų.
Audito teismas papriekaištavo vyriausybei dėl to, kad ši nesugebėjo pasinaudoti ekonomikos augimu smarkiai sumažinti per dideles išlaidas, kas kasmet lemia vis didesnį skolinimąsi.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas taip pat įspėjo, kad Prancūzijos skola yra „pernelyg didelė, kad būtų galima atsipalaiduoti“, ir paragino vyriausybę sumažinti išlaidas.
O Prancūzijos kaimynė Italija šiuo metu konfliktuoja su Europos Komisija dėl didėjančio deficito ir yra sulaukusi įspėjimo dėl galimų sankcijų.
Italijos skola siekia 132 proc. BVP ir yra daug didesnė nei Prancūzijos bei antra pagal dydį euro zonoje po Graikijos.
Praėjusių metų pabaigoje didžiausio Europos ūkio – Vokietijos – skolos ir BVP santykis buvo kiek didesnis nei 60 procentų.
