„Mes pasisakome prieš tokius nesvarstytus notarinių paslaugų įkainių keitimus, kurie apskritai gali sutrukdyti žmonėms vykdyti civilinius ir teisinius santykius. Negalime leisti nė vieno mėnesio ar savaitės tokios tikrovės, pagal kurią žmonės negalėtų įgyvendinti savo konstitucinių teisių tik dėl to, kad jie neturi pinigų“, – antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje tvirtino Krikščionių partijos frakcijos narys.
Anot teisinį išsilavinimą turinčio M.Varaškos, neadekvati kaina teisingumo ministro įsakymo projekte numatyti už daugelį populiariausių notarinių veiksmų, ypač susijusių su nekilnojamuoju turtu. Vienas iš jų – nekilnojamojo turto sandoriai.
Žmonėms notarinės paslaugos už minėtus sandorius dabar kainuoja 50–100 litų, tuo tarpu siūloma šį įkainį padidinti iki 217 litų.Pasak parlamentaro, dabar galiojantis teisingumo ministro įsakymas aiškiai nurodo, kad nedidelių apimčių nekilnojamojo turto sandoriai gali būti atlikti notarui priimant 100 litų atlyginimą. Jei tokius sandorius atlieka socialiai pažeidžiami asmenys, t. y. politiniai kaliniai, tremtiniai, našlaičiai, neįgalūs, nedarbingi asmenys ir kt., jiems notarinių paslaugų įkainis sumažinamas dar 25–50 proc. „Taigi žmonėms notarinės paslaugos už minėtus sandorius dabar kainuoja 50–100 litų, tuo tarpu siūloma šį įkainį padidinti iki 217 litų“, – aiškino M.Varaška.
Jis taip pat pažymėjo, kad neadekvačiai didelis įkainis numatytas ir už nekilnojamojo turto mainus. „Nekilnojamasis turtas gali būti išmainomas negaunant jokios apčiuopiamos komercinės naudos. Tiesiog žmogus susitaria su kitu žmogumi apsikeisti panašios vertės turtu. Jeigu iki šiandien tai kainavo 50–100 litų, tai naujasis įkainis būtų 285 litai“, – dėstė tautos atstovas.
Notarinio įkainio padidinimas numatytas ir už nekilnojamojo turto įkeitimą. Krikščionių partijos frakcijos atstovo teigimu, tai taip pat labai dažnas notarinis veiksmas. T. y. turto įsigijimas gaunant paskolą iš banko. Smulkaus turto įkeitimas iki šiol kainavo 50–100 litų, tuo tarpu patvirtinus naujus notarinius įkainius, už tai tektų mokėti apie 200 litų.
„Galiausiai, nekilnojamojo turto perleidimas pirmos eilės giminėms. Seneliai dovanoja anūkams, tėvai dovanoja vaikams namelį, žemės sklypelį ar pan. Iki šiol, suprantant, kad tai tiesiog yra persidalijimas nuosavybės teisėmis giminėje, notaras imdavo simbolišką 30–60 litų užmokestį. Dabar tektų už tai sumokėti 285 litus“, – pasakojo M.Varaška.
Be to, už įgaliojimą, už kurį šiandien Lietuvos piliečiai notarams sumoka keliasdešimt litų, ateityje gali tekti mokėti 100 litų. Net jei kitas asmuo įgaliojimas tik pasiimti dokumentus.
Parlamentaro įsitikinimu, ministro įsakymo projekte numatyta situacija fizinių asmenų srityje ne ką įdomesnė nei situacija juridinių asmenų steigimo srityje.
„Teisingumo ministerija užsibrėžė visų juridinių asmenų steigimą apmokestinti 500 litų. Nesvarbu, ar tai komercinės naudos siekiantys juridiniai asmenys, ar kolektyviniai juridiniai asmenys, ar bankai, kredito unijos, labdaros fondai, asociacijos ir panašiai“, – dėstė M.Varaška.
Jis taip pat pridūrė, esą „tai tik dalis visų keistenybių, kurias rodo įstatymo projektas, jau viešai pateiktas visuomenei ir svarstyti“.
Teisingumo ministerijos pasiūlymus dėl notarų įkainių rasite čia.
