Kaip skelbiama pranešime, rinkos tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ išskiria ir dar vieną globalų pokytį: pandemija vartotojus paskatino ne tik taupyti, bet ir ieškoti būdų sutaupytas lėšas investuoti.
Finansinis optimizmas blėsta
Naujausiais tarptautinės tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, vartotojų optimizmo indeksas pernai spalį sumažėjo 5 procentiniais punktais iki 82, lyginant su rugpjūčiu. Vartotojų, optimistiškai vertinančių asmeninę perkamąją galią, sumažėjo ryškiausiai – nuo 30 proc. iki 25 proc. Taip pat negatyvus, bet mažesnis pokytis buvo vertinant asmeninius finansus (44 proc. spalį ir 47 proc. rugpjūtį) bei darbo perspektyvas (31 proc. spalį ir 33 proc. rugpjūtį).
„NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp atkreipia dėmesį, kad sumažėjęs vartotojų optimizmas susijęs su infliacija. „Vertinant asmeninę perkamąją galią pastebima, kad padidėjo visuomenės dalis, jaučianti nerimą dėl išaugusių komunalinių mokesčių (nuo 33 proc. iki 42 proc.), brangstančių maisto produktų (nuo 31 proc. iki 34 proc.) ir brangstančių degalų (nuo 15 proc. iki 26 proc.)“, – sako I.Lepp.
Pirkėjai ieško pigesnių prekių
Lyginant pirkimo įpročius 2021 metų spalį ir 2020 metų lapkritį – gruodį, pastebima, kad 8 punktais padaugėjo žmonių, kurie prekes pakeitė pigesnėmis alternatyvomis (tokią elgseną paminėjo 39 proc. apklaustųjų). Prekes su nuolaidomis ir akcijų metu perka 74 proc. apklaustųjų, tik būtiniausias prekes – 65 proc.
„Vartotojų susirūpinimas atsispindi ir rinkos pokyčiuose: 2021 m. spalio – lapkričio mėnesiais kainos vidutiniškai augo 4%, lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Toks greitas rinkos pokytis buvo pastebėtas dėl to, kad labiausiai augo šviežios mėsos, kiaušinių, kitų kasdienių maisto produktų kainos. Tačiau, nors pirkėjai sako, kad dažniau ieško akcijų, rinkoje akcijinių produktų pardavimo dalis net šiek tiek sumažėjo“ – sako Ilona Lepp, kurios platesnes įžvalgas apie infliacijos poveikį vartotojų elgsenai bus galima išgirsti Lietuvos verslo forume.
Prekybos vietų pasirinkimą koregavo ribojimai
„NielsenIQ“ tyrimo duomenimis, teigiama pranešime spaudai, rudenį prekybos vietoms įvesti ribojimai, siekiant valdyti pandemiją, pakeitė gyventojų apsipirkimo įpročius. Rudenį mažėjo didžiųjų prekybos centrų ir didžiųjų parduotuvių populiarumas, bet daugėjo lankytojų mažose parduotuvėse.
„Didžiuosiuose prekybos centruose 2021 metų spalį dažniausiai pirko 6 proc. vartotojų, 2020 metų lapkritį – 8 proc. Didelėse parduotuvėse spalį dažniausiai lankėsi 34 proc. respondentų, 2020 metų lapkritį – 42 proc. Padaugėjo nuolat perkančiųjų mažose parduotuvėse: nuo 33 proc. 2020 lapkritį iki 40 proc. spalį“, – pagrindinius pokyčius apžvelgia „NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Kadangi ribojimai kavinėms ir restoranams buvo švelnesni, sumažėjo dalis užsisakančiųjų maistą į namus bent kartą per savaitę nuo 17 proc. (2020 metų lapkritį) iki 11 proc. (2021 metų spalį).
Mažiausią įtaką švelnesni karantino ribojimai padarė elektroninei maisto prekybai: 2020 lapkritį šį kanalą kaip pagrindinį nurodė 4 proc. pirkėjų, o 2021 metų spalį populiarumas išliko panašus – 3 proc.
Pasaulinė tendencija – internetą atranda senjorai
Kasmet tarptautinę vartotojų elgsenos tendencijų apžvalgą sudarančios tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, internetinės prekybos apimtys artimiausiais metais visame pasaulyje augs, mat į pirkėjų gretas aktyviai įsitraukia vyresni gyventojai. Pasak „Euromonitor International“ verslo plėtros konsultanto Beno Lapšino, „skaitmeninių senjorų“ tendenciją lėmė pandemija. „Visam pasauliui užsivėrus didelė dalis veiklų persikėlė į internetą. Išmokę ir įpratę naudotis internetu senjorai tampa aktyviais internetinių parduotuvių lankytojais“, – sako B.Lapšinas.
Anot pašnekovo, šios vartotojų grupės poreikiai virtualioje erdvėje sparčiai auga, tačiau skaitmeninės paslaugos jiems turi būti patogios ir lengvai perprantamos. Be to, internete senjorams aktualios ne tik prekybos vietos, bet ir bendravimas, pramogos, sveikatos paslaugos.
Pasaulinio tyrimo duomenys rodo, kad 82 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus žmonių praėjusiais metais turėjo išmanųjį telefoną. Daugiau nei 80 procentų senjorų kiekvieną savaitę naršo internete, per 70 proc. skaito naujienų portalus, 60 proc. lankosi socialiniuose tinkluose, apie 45 proc. naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis, apie 23 proc. internetu perka prekes ar paslaugas.
Pandemija paskatino ne tik taupyti, bet ir investuoti
Kaip teigiama pranešime, finansinis neužtikrintumas per pandemiją žmones visame pasaulyje paskatino taupyti. „Euromonitor International“ duomenimis, 2019 m. pasaulyje namų ūkiai sutaupė 15 proc. pajamų, 2020 m. – 17 proc. Dabar daugėja vartotojų, kurie ieško būdų sutaupytas lėšas investuoti. Asmenų, įsitikinusių, kad asmeninės ilgalaikės investicijos duos finansinės grąžos, pasaulyje padaugėjo nuo 50 proc. 2015 m. iki 60 proc. 2021 m.
Pasak B.Lapšino, ši pasaulinė tendencija įvardijama „finansų entuziastais“. „Auga vartotojų poreikis užsitikrinti finansinį saugumą, gerėja finansinio raštingumo lygis, taip pat auga vartotojų pasitikėjimas savo galimybėmis efektyviai investuoti pajamas ir investicijas kontroliuoti. Finansų įstaigoms tai turėtų būti ženklas, kad investavimo platformos turi tapti kuo paprastesnės, lengviau valdomos ir prieinamos kuo platesniam žmonių ratui“, – sako B.Lapšinas.
„Euromonitor International“ verslo plėtros konsultantas Benas Lapšinas visas 10 pasaulinių vartotojų elgsenos tendencijų pristatys vasario 23–25 dienomis didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume. Infliacijos įtaką vartojimui renginyje apžvelgs „NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp. 3 dienas vyksiančio Lietuvos verslo forumo dalyviai iš viso galės išgirsti per 300 verslo, ekonomikos bei vadybos sričių lyderių pranešimų ir diskusijų.
