Palyginti su birželiu, gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Liepą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei birželį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, dalis padidėjo 3 punktais nuo 32 iki 35 proc., 17 proc. teigė, kad padėtis pagerėjo (birželį – 16 proc.).
Gyventojų nuomonės apie namų ūkio finansinės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėnesių vertinimo balansas per mėnesį nepasikeitė. Liepą 16 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) manė, kad ji blogės (birželį – atitinkamai 15 ir 24 proc.).
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., 11 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės (birželį –10 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, 59 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepą skyrėsi 2 punktais: mieste jis buvo minus 12, kaime – minus 10. Mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime – 2 punktais.
Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 16 punktų. Tai lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
