Palyginti su vasariu, gyventojai šiek tiek geriau vertino savo finansinės padėties pasikeitimą per pastaruosius metus – dalis teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, per metus paaugo 2 punktais iki 24 proc., manančių, kad pablogėjo – sumažėjo 3 punktais iki 23 proc.
26 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų finansinė padėtis per artimiausius metus gerės, 9 proc. manė, kad blogės. Vasarį šie rodikliai atitinkamai siekė 27 proc. ir 12 proc.
Šalies ekonominės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi 27 proc. gyventojų (vasarį – 25 proc.), prognozuojančiųjų, kad ji blogės dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais – nuo 37 iki 29 proc. Be to, kas penktas gyventojas nurodė per artimiausius metus tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per pastaruosius 12 mėnesių, tiek pat gyventojų teigė ketinantys išleisti mažiau.
Per metus – kovą, palyginti su praėjusių metų kovu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Šiemet gyventojai blogiau nei prieš metus vertino savo finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius metus ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau. Tačiau pesimistines prognozes atsvėrė optimistiškesnės šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties prognozės.
Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, dalis per metus padidėjo nuo 17 iki 23 proc. Per metus gyventojų, besitikinčių, kad jų finansinė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 20 iki 26 proc., manančių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 15 iki 9 proc.
