Palyginti su sausiu, gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek daugiau.
Teigiančių, kad namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, dalis per mėnesį padidėjo 4 punktais iki 26 proc., 22 proc. teigė, kad padėtis pagerėjo (sausį – 24 proc.). 27 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų finansinė padėtis gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės (sausį – atitinkamai 28 ir 11 proc.).
Šalies ekonominės padėties pagerėjimo, kaip ir sausį, tikėjosi kas ketvirtas gyventojas, 37 proc. prognozavo, kad ji blogės (sausį – 38 proc.). Be to, kas ketvirtas gyventojas nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 19 proc. – mažiau (sausį – atitinkamai 24 ir 20 proc.).
Per metus – vasarį, palyginti su 2020 metų vasariu – rodiklis sumažėjo 6 punktais. Šiemet gyventojai šiek tiek geriau nei prieš metus vertino savo finansinės padėties perspektyvas, blogiau – šalies ekonominės padėties perspektyvas, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Gyventojų dalis, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, per metus padidėjo nuo 23 iki 27 procentų. Besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 4 punktais iki 25 proc., o manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 17 punktų iki 37 procentų.
