Kreditų biuras „Creditinfo“ paskelbė statistiką apie neva džiuginančiai didėjantį išregistruotų turto areštų skaičių. Esą gruodžio mėnesį įmonės rado lėšų ir puolė grąžinti skolas kreditoriams, todėl atgavo areštuotą turtą.
„Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodžio mėnesį išregistruotų turto areštų skaičius beveik dvigubai viršijo visų 12 mėnesių vidurkį. Mat pernai kas mėnesį buvo išregistruojama vidutiniškai po 1,4 tūkst. turto areštų, o gruodį šis skaičius siekė per 2,2 tūkstančio. Daugiausia turto areštų išregistruota tų įmonių, kurios veikia statybų, nekilnojamojo turto, prekybos, pramonės ir transporto sektoriuose. „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann pranešime tvirtina, esą šie duomenys atspindi įprastines gruodžio mėnesio tendencijas – verslas neva kasmet stengiasi baigti metus turėdamas kuo mažiau skolų. „Ne vienas kreditorius atkreipė dėmesį, kad tarpušvenčiu aktyviau atsiskaitoma už pradelstus mokėjimus. Be to, teigiamų pokyčių matyti vertinant ir kitus susijusius duomenis. Pavyzdžiui, gruodį turto areštų įregistruota daugiau negu lapkritį, tačiau įmonių, kurių turtas areštuotas, ir toliau mažėjo“, – aiškino ji.
Pažymima, kad didžiausias santykinis įmonių, turinčių turto areštus, skaičius fiksuotas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Pirmasis trejetukas savo pozicijas išlaikė visus praėjusius metus, o per kelis paskutinius praėjusių metų mėnesius Telšių apskritis užleido ketvirtąją vietą Šiauliams. Gruodį statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje buvo fiksuota 29 proc. visų įregistruotų turto areštų, atitinkamai prekybos – 24 proc., pramonės ir transporto – po 13 procentų. Turto areštams liko „atsparios“ finansinių paslaugų, draudimo, energetikos, komunalinio ūkio, paslaugų ir žemės ūkio įmonės.
Tik tvarkė duomenų bazę...
Tuo metu Centrinės hipotekos Registrų skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Rudokaitė LŽ patikino, kad paskelbti duomenys neatspindi jokių tendencijų. Pasak jos, turto arešto įstatymas hipotekos teisėjams numato teisę išregistruoti vadinamuosius laikinus turto arešto aktus – taip gruodį ir padaryta tvarkant duomenų bazę.
„Laikinas turto areštas yra abstraktus – tai dažniausiai teismo nutartis, kurioje, tarkime, rašoma, kad areštuojamas turtas tam tikrai pinigų sumai užtikrinti, bet konkretus turtas, pavyzdžiui, namas, automobilis ar kt., nenurodomas. Tačiau po mėnesio nuo tokio arešto įregistravimo jis gali būti išregistruojamas, jeigu antstolis nepateikia mums aprašo, kuriame būtų konkrečiai aprašytas areštuojamas turtas“, – dėstė pašnekovė.
Anot L.Rudokaitės, metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, hipotekos teisėjas priėmė nemažai tokių nutarčių, kad įsisenėjusios laikinų turto areštų bylos, kaip ir ankstesniais metais, būtų išregistruotos.
„Tai buvo tik duomenų bazės tvarkymas, jokios teigiamos tendencijos čia nėra“, – pabrėžė L.Rudokaitė.
Bankrotai nutraukė bylas
Antstolė Neringa Lipeikienė LŽ teigė, jog pernai, preliminariais duomenimis, įmonių turto areštų labai padaugėjo, ypač pirmąjį pusmetį. Tačiau antrąjį pusmetį, pasak antstolės, padėtis šiek tiek stabilizavosi – vykdomųjų bylų skaičius buvo panašus kaip ir 2008 metais.
N.Lipeikienė užsiminė, kad šiek tiek padaugėjo administracinių baudų vykdymo bylų, bet tai nedidelės sumos – dažniausiai kelių eismo taisyklių pažeidėjų ir vadinamųjų viešojo transporto zuikių nesumokėtos baudos. „O kad bankai neva masiškai kreipiasi į mus dėl būsto savininkų ar verslininkų skolų išieškojimo skelbiant turto varžytines – netiesa, tokių atvejų tikrai nėra labai daug. Net ir skelbiant varžytines turto beveik neparduodama – jo niekas neperka“, – pasakojo antstolė.
N.Lipeikienė pažymėjo, kad 2009 metais antstoliai susidūrė su nauja problema – dėl įmonių skelbiamų bankrotų masiškai nutraukiamos vykdomosios skolų išieškojimo bylos. Per 9 mėnesius dėl įmonių bankrotų nutraukta daugiau kaip 7 tūkst. antstolių vykdomų bylų. Daugiausia bankrutavo su statybomis susijusių skolininkių. Pasak jos, kreditorius ir tuomet turi galimybę susigrąžinti skolą, bet procesą jau tvarko bankrotų administratorius.
